2020 m. lapkričio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - puoselėjamas dėmesys tautos pasipriešinimo istorijai

Puoselėjamas dėmesys tautos pasipriešinimo istorijai


Išskirtinis garbingiausios Lietuvos istorijos tarpsnis – partizanų kovos, mažos tautos pasipriešinimas okupantui. Rezistencijos tema yra viena svarbiausių naujųjų laikų Lietuvos istorijos temų. Lietuvos partizanų karo istorijos jaunimui nevalia pamiršti dėl savo, kaip atviros visuomenės nario, ateities.


Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS), jungianti nukentėjusius 1940–1990 m. okupacijų laikotarpiu ir pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius bei jų šeimos narius, nuo pat Lietuvos Sąjūdžio veiklos pradžios pasiaukojamai pradėjo darbus žuvusiems Lietuvos partizanams atminti ir kitiems Laisvės kovotojams pagerbti, kloti pamatus istorinei tiesai apie pasipriešinimą okupacijai atkurti, organizuoti įvairius tautinio patriotinio ir pilietinio ugdymo renginius, gaivinti (po ilgos ir žiaurios okupantų priespaudos) suniokotą tautos istorinę sąmonę bei diegti jaunajai kartai idealus, dėl kurių kovojo Lietuvos savanoriai ir partizanai.


Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, nebūdami abejingi mokyklai, daugiau nei dešimtmetį nuolat ir aktyviai skatino patriotines nuostatas mokyklose, entuziastingai ieškojo būdų, kaip susikalbėti su švietimo sistemos darbuotojais dėl pasipriešinimo istorijos dėstymo mokyklose, bei kantriai siekė, kad ši istorija nebūtų išstumta iš mokymo programų.


Jų tvirta nuomonė buvo tokia: pasipriešinimo istorija ugdant jaunimą yra labai aktuali ir jos mokyti reikia rimtai.


LPKTS, vykdydama savo patriotinio ugdymo programas, prieš trejus metus pradėjo organizuoti pedagogams konferencijas-seminarus apie Lietuvos laisvės kovų su Sovietų Sąjunga istoriją. Iniciatyva kilo iš Dainavos krašto, iš Varėnos. Renginių tikslas – stiprinti LPKTS, mokyklų ir akademinių bendruomenių vaidmenį ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, tautiškumą. Tokie renginiai jau vyko Alytaus, Marijampolės, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse. Panevėžio mieste ir kai kuriuose rajonuose – Varėnos, Kazlų Rūdos, Raseinių – kasmet organizuojami mokytojų ir mokinių seminarai su išvykomis į istorines pasipriešinimo kovų vietas, muziejus. Šiais renginiais siekiama stiprinti LPKTS, mokyklų ir akademinių bendruomenių vaidmenį ugdant jaunosios kartos pilietiškumą, tautiškumą, siekiama padėti pagerinti pedagogų kompetenciją pilietinio ir tautinio ugdymo srityje, suteikti jiems informacijos, grindžiamos moksliniais ir sociologiniais tyrimais bei edukacinės veiklos praktika.


Pranešėjais kviečiami Lietuvos Respublikos valdžios, valdymo ir valstybinių institucijų atstovai. Renginiuose dalyvaudavo LR Prezidentūros, LR švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovai, apskričių švietimo srities specialistai, savivaldybių mokyklų mokytojai (ekspertai, metodininkai), vadovėlių autoriai ir kiti.


Padėtis šiuo metu pagerėjo, panašiems renginiams jau nesipriešina mokyklų administracijos ir mokytojai. Atsirado susikalbėjimas su Švietimo centrais, švietimo skyrių vadovais ir specialistais, mokytojais. Prezidentūroje įvyko pokalbis tema „Vadovėliai ir pilietinis, tautinis bei patriotinis ugdymas“.


2006 m. vasarą Ariogaloje įvykusiame Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ priimtoje rezoliucijoje „Dėl tautinio patriotinio ugdymo“ pareikšta, kad „visas jėgas ir sugebėjimus turime skirti tauriam ir labai prasmingam darbui – jaunimo ugdymui tautinių ir krikščioniškųjų vertybių pagrindu“. Jauno asmens visapusis ugdymas ir tautos savitumas negali būti sumenkintas. Didelės pagarbos yra vertos pilietiškumą ir tautiškumą ugdančios bei puoselėjančios mokyklos ir sąžiningi, veiklūs pedagogai. Kūrybingi pedagogai netradiciniais metodais pamokoje ir po pamokų organizuoja švietimą apie okupantų nusikaltimus. Yra nemažai kompetentingų pedagogų, gebančių taikyti įvairius metodus jaunimo ugdymo procese.


Pilietinio ir tautinio ugdymo tikslų bei uždavinių įgyvendinimui bendrojo lavinimo mokyklose labai svarbi 2006 m. rugsėjo mėn. LR Seimo patvirtinta Ilgalaikė pilietinio ir tautinio ugdymo programa. Ją Seimas traktavo kaip nacionalinį saugumą įtvirtinančią programą. Tikėtina, kad ši įpareigojanti programa padrąsins ir paskatins mokytojus daugiau dėmesio skirti moksleivių patriotizmo ir tautiškumo ugdymui. Neabejotina, kad patriotiškai nusiteikusi LPKTS, kaip nevyriausybinė organizacija, ir toliau solidarizuosis šioje veikloje su mokyklomis.


Kvalifikacinis seminaras „Pasipriešinimo istorijos dėstymas mokykloje“ 2007 m. vasario 7 d. buvo surengtas Vilniaus apskrities mokyklų vadovams, istorijos, lietuvių kalbos, etikos mokytojams, metodinių tarybų (būrelių) nariams ir kitiems asmenims, besidomintiems Tėvynės istorija.

Seminaro iniciatorius ir rengėjas – LPKTS Vilniaus skyrius. Rengėjas bendradarbiavo su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švietimo centru, pateikė jam detalizuotą renginio programą. Seminaras vyko Vilniaus apskrities viršininko administracijos patalpose. Į jį atvyko apie 70 pedagogų (didžioji dalis istorijos mokytojai) iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių mokyklų. Dalyvavo ir jaunesnės kartos mokytojai. Seminare buvo skaitomi analitiniai, praktinio pobūdžio, remiantis pedagogine patirtimi parengti pranešimai šiomis temomis: „Ginkluoto pasipriešinimo ištakos ir teisiniai aspektai“ (Edmundas Simanaitis, LR Prezidentūra), „Pokario istorija mokykloje (Rimantas Jokimaitis, ŠMM), „Moksleivių nuostatos praeities totalitarinių režimų atžvilgiu ir edukacinės iniciatyvos“ (Dalia Rudienė, Irina Kuzmičiova, LGGRTC), „Mokymas apie sovietinio režimo nusikaltimus tolerancijos šviesoje“ (Ingrida Vilkienė, Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti), „Pasipriešinimo okupantams istorija dešimtokų darbuose“ (Nijolė Radzevičienė, Riešės vidurinė mokykla), „Pasipriešinimo istorija mokykloje“ (Eugenijus Manelis, Vilniaus M. Mažvydo vidurinė mokykla), „Ką nutylėjo partizanų sesuo?“ (Vida Pulkauninkienė, Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla), „Kraštotyrinės medžiagos panaudojimas dėstant apie antisovietinį pasipriešinimą“ (Elena Kadzevičienė, Švenčionių Z. Žemaičio gimnazija). Visi pranešimai nusipelnė geriausių vertinimų, nes juos rengė kompetentingi specialistai, savo darbui atsidavę žmonės.


Išsamų pranešimą, panaudojęs iliustruojančią medžiagą, apie ginkluoto pasipriešinimo ištakas ir teisinius aspektus skaitė buvęs politinis kalinys, šiuo metu LR Prezidento konsultantas E. Simanaitis. Jis teigė, kad „nusikalstamų režimų istorija patvirtino seną tiesą – visuomenė, nepraradusi tautinės savivokos, priešinasi pavergėjams ir siekia išsivadavimo. Lietuvos istorija liudija, kad kitaip nebūna. Pasipriešinimas agresoriui dėsningas ir neišvengiamas.“


Prezidento sveikinimą seminaro dalyviams perdavė jo patarėja švietimo klausimais Vaiva Vėbraitė. Ji sakė: „...istorijos išmanymas (ne datų, o vyksmų, idėjų ir asmenybių) yra demokratiškos valstybės, Lietuvos saugumo prielaida. Tai yra jos saugumo pamokos. Rezistencinės kovos laikotarpis sudaro puikią terpę jaunimui mąstyti ir ugdyti savivoką, svarstyti, kokiu būdu ir pagrindu jauni žmonės gali priimti sau ir visuomenei lemtingus sprendimus, ką jauni žmonės darė tais metais.“


Su įdomumu išklausytas Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovės, švietimo programų koordinatorės, istorijos mokytojos I. Vilkienės pranešimas. Ji ragino imti pavyzdį iš žydų tautos, uoliai puoselėjančios savo istorinę atmintį ir pagarbą jai.


 Remdamasi 11 klasių moksleivių žinių ir nuomonės tyrimo medžiaga, LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja D. Rudienė kalbėjo apie tai, kaip pokario istorija domisi jaunimas ir kaip vertina šią problematiką. Pasak pranešėjos, tyrimas parodė, kad moksleivius domina Lietuvos laisvės kovos, jie labiausiai domisi nukentėjusių žmonių prisiminimais, o vadovėlių medžiagą vertina kaip sausą, neįdomią, tačiau jie pasisako už Lietuvos naujųjų laikų istorijos įvykių minėjimą.


Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė E. Kadzevičienė perskaitė pranešimą apie sovietų valdžios politiką Gudijai atitekusioje Vilniaus krašto dalyje (1939 10 10–1940 06 05). Joje labiausiai nukentėjo lietuviai, juos kankino nežinia dėl rytojaus. Jie norėjo gyventi Tėvynėje – Lietuvoje, todėl rengėsi bėgti į Lietuvą. Ji sakė, kad tai „nebuvo tiesiog bėgimas, bet savita plataus masto pilietinio nepaklusnumo akcija, turėjusi svarbių padarinių ne tik krašto, bet ir visos Lietuvos ateičiai. Juk neatsitiktinai ta teritorija, iš kurios rengėsi bėgti lietuviai, jau 1940 m. vasarą buvo prijungta prie Lietuvos“.


Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojos metodininkės, gimusios tremtyje, energingos ir veiklios V. Pulkauninkienės nuoširdus pranešimas „Ką nutylėjo partizanų sesuo?“ sužavėjo seminaro dalyvius, nes autorė atvirai dalijosi patirtimi su kolegomis apie įvairius mokinių poveikio per istorijos pamokas būdus. Jos vadovaujami mokiniai atliko tyrimus, apklausinėjo liudininkus apie Didžiosios Kovos partizanų apygardos Katliorių šeimos narius partizanus ir jų atminimui kartu su pagalbininkais Mūšos parke pastatė paminklinį akmenį. Moksleiviai įvykdė projektą, kurio moto tapo šie mokinius (ir ne tik juos) jaudinantys Paskutiniojo Partizano žodžiai: „Nebijau kančių, paniekos, šūvių... Tik vieno, Dieve, bijau, kad mano Tauta neprarastų atminties, kad niekas niekados neminės mano vardo, kad nueisiu į užmarštį, į juodą nežinią...“


Be abejonės, šie žodžiai visada sužadins jausmus, o kartu ir atkurs pasipriešinimo istorijos laikotarpio dvasią.

 
Petras Musteikis
 

Iliustracijos:

1. Sėdi iš kairės LR Seimo narys Povilas Jakučionis, Vilniaus apskrities Socialinių reikalų, kultūros ir švietimo reikalų departamento direktorius J. Vasiliauskas, LR Prezidento konsultantas Edmundas Simanaitis ir LR Prezidento patarėja švietimo klausimais Vaiva Vėbraitė



Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”