2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - dirbame ateinančioms kartoms

2007 m. sausio 26 d. Panevėžyje, Pedagogų švietimo centro salėje, įvyko apskrities mokyklų konferencija „Lietuvių tautos pasipriešinimo istorija“. Ją surengė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Panevėžio filialas. Pranešimus apie lietuvių tautos Laisvės kovas nuo seniausių laikų iki Sąjūdžio, apie šių dienų darbus saugant istorinę atmintį skaitė istorikas prof. Antanas Tyla, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos doc. Romas Batūra ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus vedėja Dalia Rudienė. Konferencijoje dalyvavo LR Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas plk. Jonas Čeponis, miesto ir rajono mokytojai bei abiturientai.


Konferencija Panevėžyje – mažytė dalelė LPKTS veiklos, vykdomos visoje Lietuvoje. Svarbu, kad vis daugiau mokytojų ir mokinių domisi tautos istorija, Laisvės kovomis, kad kalasi patriotiškumo daigai.


Kodėl buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai organizuoja tokius renginius, imasi to, ką turėtų daryti Švietimo ministerija, apskričių švietimo skyriai? Paaiškinti galima paprastai: privalome tą daryti. Tai mūsų pareiga, sąžinės reikalas. Tai lyg kryželiai kapų kauburėliams, išbarstytiems nuo Kamčiatkos, Magadano rytuose iki Belomorkanalo, Karelijos vakaruose, nuo Laptevų jūros ir Vorkutos šiaurėje iki Kazachstano stepių ir Aralo jūros pietuose. Mes norime, kad mokytojai, moksleiviai, jaunimas žinotų savo tautos istoriją – tikrą, teisingą, o ne tokią, kokią pagal tautos išdavikų užsakymą parašo kai kurie parsiduodantys istorikai. Matydami, kad spaudoje, televizijos, radijo laidose istoriniai įvykiai traktuojami prasilenkiant su tiesa, kad Vyriausybėje, Prezidentūroje ir kituose valdžios sluoksniuose Laisvės kovų dalyviai sulyginami su okupantų talkininkais, mes negalime nesipriešinti melui. Nacių propagandos šefas yra sakęs, kad šimtą kartų pakartotas melas virsta tiesa, todėl privalome šimtą kartų kartoti tiesą, kad ji nevirstų melu.


Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai – gyvieji istorijos liudytojai, iškentę tremtį, lagerius, tėvų, brolių ir sesių žūtį svetimoje šalyje ir partizaninėje kovoje, negali nesirūpinti istorinės atminties išsaugojimu. Todėl rengiame žygius partizanų kovų takais, atstatome žemines, statome paminklus ir kryžius, kviečiame į sąskrydžius, dainų šventes, steigiame muziejus, rašome atsiminimus, rengiame konferencijas. Neprašomi ir neraginami darome tai, kas svarbu mūsų tautos istorijai.


Mes – išeinanti karta, tačiau norime, kad nuo amžių iš kartos į kartą perduodamas laisvės troškimas neblėstų, kad sustiprintas tremtimi, lageriais ir partizanų krauju išliktų ainių atminty kaip tėvynės garantas.


Algirdas Blažys



Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”