2020 m. lapkričio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Vengrijos revoliucijos 50-ųjų metinių minėjimas
Jei nusviro galva
Budapešto širdy,
Dega kraujo spalva
Ten dangaus pakraštys.

Taip 1956 m. rudenį rašė jauna poetė Nijolė Gaškaitė, kurią šioms eilutėms įkvėpė tuo metu kilęs Vengrijos gyventojų pasipriešinimas komunistiniam režimui. Vengrijos revoliucija sujudino ir Lietuvos visuomenę, iš naujo sužadino antikomunistines nuotaikas. Pirmosiomis lapkričio dienomis Vilniuje ir Kaune įvyko didelės manifestacijos, kuriose solidarizuojantis su vengrų sukilėliais buvo skanduojami šūkiai „Tegyvuoja Vengrija!“, „Tegyvuoja laisvė!“, „Šalin Maskvą!“ Milicijos ir KGB pajėgos demonstrantus išsklaidė. Dalis žmonių buvo suimta, keturi iš jų, iškėlus baudžiamąsias bylas, nuteisti. Vėliau tęsėsi persekiojimai aukštosiose mokyklose, protesto eitynėse dalyvavę studentai buvo šalinami iš mokslo įstaigų. Įvedus SSRS kariuomenę iki 1957 m. sausio mėn. buvo nuslopinta ir revoliucija Vengrijoje. Tačiau, nepaisant patirto pralaimėjimo, Vengrijos revoliucija buvo reikšmingiausias pasipriešinimas sovietų režimui Rytų Europoje.


Nuo tų įvykių prabėgo daug laiko – 2006 m. buvo minimos jau 50-osios Vengrijos revoliucijos metinės. Ta proga Vengrijos Respublikos ambasada Vilniuje spalio–lapkričio mėn. surengė daug kultūrinių ir visuomeninių renginių. Ambasados kvietimu Lietuvoje lankėsi tų įvykių liudininkai, istorikai, muzikai. 1956 m. Vengrijos revoliucijos ir jos rėmėjų Lietuvoje atminimui buvo atidengta paminklinė lenta Vilniuje prie Aušros Vartų ir paminklas Kaune, Ramybės parke, o Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengta didelė konferencija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejuje taip pat vyko renginiai, skirti Vengrijos revoliucijos 50-mečiui paminėti.


Spalio 18 d. muziejuje vyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiu Vengrijos revoliucijos dalyviu, Revoliucinio komiteto nariu László Hrabovszky. Svečias dalijosi prisiminimais apie 1956-ųjų įvykius, dovanojo muziejui Vengrijos sukilėlių vėliavą, kurią pasiuvo Mária Wittner, daugiau nei dešimt metų kalėjusi už dalyvavimą revoliucijoje. Svarbiausias tos trispalvės vėliavos akcentas – didžiulė skylė centre, likusi sukilėliams išpjovus nekenčiamus sovietų simbolius. Vakaro pabaigoje keturiolikai Lietuvos žmonių, rėmusių vengrų sukilėlius ir dalyvavusių 1956 m. solidarumo akcijose Vilniuje ir Kaune, Vengrijos konsulas Lietuvoje László Máthé ir L. Hrabovszky įteikė 50-ųjų Vengrijos revoliucijos metinių atminimo medalius. Kartu su medaliais Benitai Banionytei-Aniulienei, Jonui Balinskui, Donatui Butkui, Visvaldui Butkui, Stasiui Dovydaičiui, Algirdui Endriukaičiui, Vytautui Kluoniui, Rimantui Matuliui, Juozui Arvydui Starkauskui, Elenai Šuliauskaitei, Zigmui Juozui Tamakauskui, Juozui Tumeliui, Albertui Žilinskui ir Algimantui Žižiūnui buvo įteikti ir specialūs diplomai, kuriuose cituojami Vengrijos himno autoriaus Ferenco Kölcsey žodžiai: „Siunčiu Jums žinią iš keturių žodžių, įrašykite juos giliai į širdį, išdeginkite savo atmintyje ir prieš mirtį perduokite savo sūnui kaip palikimą: Tėvynė – svarbiau už viską.“


Spalio 25 d. muziejaus Konferencijų salėje buvo atidaryta Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos nacionalinio muziejaus ir Vengrijos naujienų tarnybos parengta fotoparoda „1956. Laisvės viltis: Vengrijos revoliucija“, kurioje eksponuotos Vengrijos revoliucijos dienų įvykius užfiksavusios fotografijos, agitaciniai plakatai, kiti revoliucijos dienas menantys dokumentai. Parodos atidaryme dalyvavo Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Sándoras Juhászas, kalbėjo LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvoje viešintis 1956 m. Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pálas Germuska ir Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis. Renginyje dalyvavę garbūs svečiai, visuomenės veikėjai ir antisovietinio pasipriešinimo dalyviai ne tik susipažino su paroda, bet ir šiltai bendravo, dalijosi prisiminimais.


Paroda muziejuje buvo eksponuojama iki lapkričio 9 d. Vėliau ji iškeliavo į kitus Lietuvos miestus – buvo pristatyta Kauno ir Šiaulių visuomenei.

 

Vilma Juozevičiūtė


Iliustracijos:

1. Vengrijos revoliucijos dalyvis László Hrabovszky (antras iš kairės) perduoda sukilėlių vėliavą Genocido aukų muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui


2. Vengrijos revoliucijos dalyvis László Hrabovszky (penktas iš dešinės) ir Vengrijos konsulas Lietuvoje László Máthé (aštuntas iš dešinės) su atminimo medaliais apdovanotais 1956 m. Vėlinių manifestacijų dalyviais, rėmusiais vengrų sukilėlius


3. Parodos atidarymo akimirka. Kalba LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė; iš kairės pirmas – Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pálas Germuska, trečias – Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Sįndoras Juhįszas, penktas – Vilniaus universiteto doc. dr. Algirdas Jakubčionis



Genocidas ir rezistencija, 2007, Nr. 1(21)
 
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”