Projektas „Pokario istorija jaunimui: tragiškieji XX a. Lietuvos istorijos puslapiai“ Genocido aukų muziejuje

Senas ir niūrus buvusių KGB rūmų pastatas turbūt dar niekada nematė tiek daug jaunų veidų kaip šių metų gegužės–birželio mėn. Būtent tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) Genocido aukų muziejuje buvo vykdomas pilietinio ir tautinio ugdymo projektas „Pokario istorija jaunimui: tragiškieji XX a. Lietuvos istorijos puslapiai“.

Tai ne pirmas muziejininkų mėginimas jaunimui patraukliomis ir priimtinomis formomis perteikti žinias apie tragišką XX a. vidurio Lietuvos istoriją. 2006 m. Genocido aukų muziejuje jau buvo vykdomas bendras LR švietimo ir mokslo ministerijos bei LGGRTC projektas „Juodasis birželis“, skirtas 65-osioms 1941 m. Birželio trėmimų metinėms, kuriame dalyvavo maždaug 2,5 tūkst. moksleivių. Sėkmingi šio projekto rezultatai ir teigiami jo dalyvių atsiliepimai paskatino šiais metais organizuoti naują projektą.

Šįkart jaunimui skirtas projektas buvo dar turiningesnis. Be ankstesniais metais moksleiviams siūlytų teminių, apžvalginių ekskursijų ir dokumentinių filmų peržiūrų, šiemet buvo naujovių – edukaciniai užsiėmimai ir specialiai parengti lankstukai su moksleiviams naudinga informacija. Edukaciniai užsiėmimai buvo parengti panaudojant dar nematytą Genocido aukų muziejaus ir kitų LGGRTC padalinių sukauptą vaizdinę bei dokumentinę medžiagą, filmuotus ir rašytinius partizaninio karo dalyvių, jų rėmėjų, tremtinių ir politinių kalinių atsiminimus. 5–12 klasių moksleiviams, atsižvelgiant į jų amžių ir mokytojo pageidavimą, buvo pasiūlytos penkios temos: „Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį“, „Ginkluotos pogrindžio rezistencijos ryšiai su Vakarais“, „Paskutiniai Lietuvos partizanai ir jų veikla“, „MGB specialiųjų grupių veikla Lietuvoje 1946–1959 m.“ ir „Vaikai tremtyje“. Norint sužinoti, ar šie užsiėmimai patenkino jaunųjų dalyvių bei mokytojų lūkesčius, buvo parengti specialūs klausimynai. Taip pat stengtasi išsiaiškinti, kaip dar būtų galima tobulinti užsiėmimus, atsižvelgiant į dalyvių pastabas bei pageidavimus.

Didelio susidomėjimo sulaukė dokumentinis-animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“. Šis filmas – 2007 m. sukurtas jaunos režisierės Giedrės Beinoriūtės darbas, pagrįstas tikra jos senelių, išgyvenusių Sibiro tremtį, gyvenimo istorija. Filmas kiek neįprastos formos – jame panaudotos ne tik fotografijos iš asmeninio archyvo, ištraukos iš kino kronikų, bet ir vaikiškus piešinius primenantys animaciniai intarpai. Pagrindinė istorijos pasakotoja – maža mergaitė, savaip suprantanti ir įsivaizduojanti praeities įvykius. Jauniesiems projekto dalyviams toks asmeniškas ir vaikiškai naivus filmo tonas buvo labai artimas, o papasakota istorija, kurioje daug kas slypi tarp eilučių, – tikroviška ir sukrečianti. Po filmo peržiūros jaunieji projekto dalyviai jau visai kitom akim žvelgė į ekspoziciją „Trėmimai: 1945–1953 m.“

Daugiausia projekto dalyvių dėmesio sulaukė naujos muziejaus ekspozicijos, įrengtos naudojant moderniąsias technologijas. Jose ne tik pateikiama daug istorinės medžiagos, bet gausu ir neįprastų patraukiančių elementų: demonstruojami vaizdo kadrai ir garsiniai efektai, įrengtos vaizdo kameros ir pan. Jaunesni moksleiviai labiau domėjosi ekspozicija, kurioje mėginama perteikti tremtinių gyvenimo sąlygas, eksponuojami autentiški jų daiktai, o vyresnieji dažniau rinkosi temines ekskursijas „Buvęs KGB vidaus kalėjimas“ ir „Partizaninis karas 1944–1953 m.“

Šių metų projektas buvo dar sėkmingesnis negu pernykštis, jame dalyvavo daugiau kaip 3,5 tūkst. moksleivių. Aktyviausiai muziejų lankė Vilniaus miesto mokyklų moksleiviai, po kelias moksleivių grupes buvo iš Kauno Jono Basanavičiaus, Trakų rajono Rūdiškių, Druskininkų „Atgimimo“, Jonavos Jeronimo Ralio vidurinių mokyklų, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos, Ukmergės Senamiesčio, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinių mokyklų ir Vievio sanatorinės mokyklos. Nemažai moksleivių apsilankė iš Šiaulių miesto ir rajono, Alytaus, Kupiškio, Lazdijų, Šakių, Šilutės, Švenčionių ir Utenos rajonų. Beje, šiais metais projekte dalyvavo ne tik vidurinių, bet ir profesinio rengimo mokyklų moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai.

Tikimės, kad projekto dalyviai geriau susipažino su skaudžiu ir tragišku lietuvių tautos istorijos laikotarpiu XX a. viduryje, pagilino bei susistemino teorines žinias. Kiekvienam piliečiui būtina žinoti šiuos tragiškus ir drauge didvyriškus tautos istorijos puslapius, nes tik taip žadinamas didžiavimasis savo tauta bei valstybe.

Vilma Juozevičiūtė