рублевое казино обзор интернет казино
2012 Vasario 4 d.
Paieška
Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. kodas 191428780. tel. (8~5) 231 41 39, faks. (8~5) 279 10 33 el. p. centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Genocido aukų muziejuje – paroda iš Lenkijos
Genocido aukų muziejuje – paroda iš Lenkijos

Liepos 20 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus vidiniame kieme atidaryta Tautos atminties instituto (Lenkija) Balstogės skyriaus paroda „Dingusieji per Augustavo gaudynes (1945 m. liepa)“, skirta Augustavo ir Suvalkų apskrityse surengtų pogrindžio dalyvių bei jų rėmėjų gaudynių aukoms atminti.

Kai Europoje Antrasis pasaulinis karas jau buvo pasibaigęs, 1945 m. liepos mėn. Raudonosios armijos ir SSRS NKVD vidaus kariuomenės dalys, bendradarbiaudamos su Liaudies Lenkijos viešojo saugumo tarnybos, civilinės milicijos pareigūnais ir vietiniais slaptaisiais agentais, surengė gaudynes tuometinėse Augustavo, Suvalkų apskrityse ir šiaurinėje Sokulkos apskrities dalyje. Per šią operaciją buvo sulaikyta keli tūkstančiai gyventojų, įtariamų priklausymu lenkų nepriklausomybės pogrindžiui arba bendradarbiavimu su juo. Po brutalaus tardymo sovietai atrinko 592 žmonių grupę ir išvežė nežinoma kryptimi. Nepaisant daugelį metų trukusių paieškų, iki šiol nėra žinoma jų amžinojo poilsio vieta.

2005 m. Tautos atminties instituto Balstogės skyriaus Visuomenės švietimo biuras parengė kilnojamąją parodą, pasakojančią apie Augustavo gaudynes ir jų aukas. Iš parodos fotografijų žvelgia aukų veidai, eksponuojami dingusiųjų sąrašai ir kita medžiaga, pasakojanti apie šią tragediją. Beje, atidesni žiūrovai tarp dingusiųjų pavardžių gali išvysti ir lietuviškų. Ir tai nenuostabu – juk Augustavo ir ypač Suvalkų apskrityse nuo seno gyveno daug lietuvių.

Vilnius – pirmasis miestas užsienyje, kuriame pristatoma ši paroda. Tad  neatsitiktinai į jos atidarymą susirinko daug garbių svečių, istorikų, politikų, visuomenės ir žiniasklaidos atstovų. Iš Lenkijos atvyko Tautos atminties instituto Nusikaltimų lenkų tautai tyrimo komisijos pirmininkas Januszas Kurtyka, Nusikaltimų lenkų tautai tyrimo komisijos direktorius Dariuszas Gabrelas, Archyvinių dokumentų saugojimo ir platinimo skyriaus direktorius Zbignevas Navrockis, parodą parengusio Tautos atminties instituto Balstogės skyriaus direktorius Cezary’is Kuklo ir kiti. Renginyje taip pat dalyvavo Lenkijos Respublikos generalinis konsulas Vilniuje Stanislavas Cygnarovskis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdemaras Tomaševskis, Ministro Pirmininko padėjėjas Tadeušas Andžejevskis, Užsienio reikalų viceministras Jaroslavas Neverovičius, Vilniaus vicemeras Arturas Liudkovskis, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michalas Mackevičius. Parodą atidaręs Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis trumpai priminė XX a. antrojo ketvirčio Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorijos sąsajas bei analogijas. Tautos atminties instituto vadovas J. Kurtyka papasakojo apie lenkų partizanų Armijos krajovos padėtį Vilniaus ir Balstogės kraštuose. Po iškilmingo parodos atidarymo direktorius E. Peikštenis pakvietė svečius susipažinti su Genocido aukų muziejaus ekspozicijomis.

Minėtos parodos atidarymas Genocido aukų muziejuje buvo tik vienas iš renginių, kuriuos Tautos atminties institutas, bendradarbiaudamas su LGGRTC, šiemet surengė Augustavo gaudynių metinėms paminėti. Liepos 21 d. įvyko tarptautinė mokslinė konferencija Augustave, kurioje dalyvavo Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, o liepos 22 d. Gibuose, kur 1991 m. vasarą pagal prof. Andrzejaus Strumiłło projektą buvo pastatytas paminklas dingusiesiems pagerbti, buvo laikomos iškilmingos šv. Mišios.

 
Vilma Juozevičiūtė
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”