Šiais metais Ukraina mini 100-ąsias Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vyriausiojo vado Romano Šuchevičiaus gimimo metines, kurios sutampa su UPA sukūrimo 65-mečiu.

R. Šuchevičius (slapyvardis – Tarasas Čuprynka) gimė 1907 m. birželio 30 d. Lvove, Vakarų Ukrainoje. Svarbiausias jo gyvenimo tikslas buvo kova dėl Ukrainos valstybės atkūrimo. Dar mokydamasis gimnazijoje R. Šuchevičius įsitraukė į aktyvią pogrindinę veiklą, dalyvavo rengiant teroro aktus, kitas antilenkiškas akcijas. Buvo Ukrainiečių nacionalistų organizacijos vadovybės narys Galicijoje, 1938 m. įkūrė Karpatų Ukrainos nacionalinės gynybos generalinį štabą. 1941 m. birželio 30 d. paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, R. Šuchevičius tapo vyriausybės nariu. Vokiečių okupacinei valdžiai uždraudus Ukrainos nacionalinės tarybos veiklą, jis įsitraukė į antinacinį pogrindį. 1942 m. susikūrė ginkluotosios Ukrainiečių nacionalistų organizacijos pajėgos – UPA, kurios kovojo tiek su nacių, tiek su sovietų okupantais. UPA gretose iš viso buvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Šios organizacijos veikla aktyviausia buvo 1944 m. antrojoje pusėje. Tada ji kontroliavo maždaug ketvirtį dabartinės Ukrainos teritorijos. Nuo 1943 m. rudens vyriausiasis UPA vadas buvo R. Šuchevičius. 1944 m. liepos mėn. jis dar tapo ir Vyriausiosios Ukrainos išsivadavimo tarybos Generalinio sekretoriato vadovu bei karo reikalų ministru.

R. Šuchevičius žuvo susišaudydamas su MVD specialiąja grupe 1950 m. kovo 5 d. Bilogorščio kaime, netoli Lvovo. 1954 m. suėmus paskutinį UPA vadą Vasilijų Kuką, baigėsi ir ginkluotasis antisovietinis ukrainiečių tautos pasipriešinimas.

Sovietinė propaganda penkiasdešimt metų stengėsi apjuodinti ir diskredituoti R. Šuchevičių, jo atminimą. Tik paskelbus Ukrainos nepriklausomybę, jis buvo reabilituotas bei pripažintas ukrainiečių tautos didvyriu. 2007 m. gegužės 16 d. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pasirašė specialų įsaką dėl R. Šuchevičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimo valstybiniu mastu – visoje Ukrainoje vyksta įvairūs renginiai, skirti šiai sukakčiai pažymėti. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), jau keleri metai glaudžiai bendradarbiaujantis su Ukrainos išsivadavimo judėjimo tyrimo centru Lvove, taip pat nutarė paminėti R. Šuchevičiaus gimimo jubiliejų.

Birželio 19 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje buvo surengtas vakaras, į kurį LGGRTC, bendradarbiaudamas su Ukrainos ambasada, sukvietė ukrainiečių bendruomenės narius, antisovietinio pasipriešinimo dalyvius ir kitus garbius svečius. Renginio metu kalbėjo LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė, nepaprastasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Borisas Klimčukas, Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktoriaus pirmasis pavaduotojas Oleksandras Ivankivas, ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje narys Vasilis Kapkanas. Ukrainos išsivadavimo judėjimo tyrimo centro direktorius Volodymyras Vjatrovičius perskaitė išsamų, skaidrėmis iliustruotą pranešimą apie R. Šuchevičiaus gyvenimo ir veiklos kelią. Vakaro kulminacija tapo vaidybinio filmo „Nenugalėtasis“ peržiūra. Šis režisieriaus Olesiaus Jančuko 2000 m. sukurtas filmas meninėmis priemonėmis perteikė pokario įvykius Ukrainoje ir papasakojo apie paskutinius R. Šuchevičiaus gyvenimo metus. Prieš žiūrovus iškilo jaudinantis nepaprastai Tėvynę ir savo artimuosius mylėjusio žmogaus paveikslas. Net ir pasibaigus filmui, daugelis vakaro dalyvių neskubėjo skirstytis, dar kelis kartus apžiūrėjo Konferencijų salėje eksponuojamą fotografijų parodą „Ukrainos partizanų armijos ir Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio partizanai“. Iš parodos fotografijų žvelgė UPA vadai ir eiliniai kovotojai, neatpažinti partizanai ir jų rėmėjai bei Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio partizanai, kurių pasipriešinimo okupantams ir kovos už savo tautos bei valstybės laisvę kelias buvo labai panašus į jų ginklo brolių Ukrainoje kelią.