2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - žūties metinių minėjimas Genocido aukų muziejuje

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovų žūties metinių minėjimas Genocido aukų muziejuje

 

2007 m. lapkričio mėn. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejuje vyko renginiai, skirti partizanų vadų Jono Žemaičio-Vytauto ir Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms atminti.

Ne tik šių dviejų žymių Lietuvos laisvės kovotojų žūties metinės minimos tą patį mėnesį (J. Žemaičio – lapkričio 26 d., A. Ramanausko – lapkričio 29 d.). Jų gyvenime būta ir daugiau sutapimų: abu mokėsi Kauno karo mokykloje, į partizaninį pasipriešinimą įsitraukė 1945 m., abu tais pačiais 1947-aisiais ėmė vadovauti partizanų apygardoms (J. Žemaitis – Jungtinei Kęstučio, A. Ramanauskas – Dainavos), o 1948 m. tapo partizanų sričių vadais (J. Žemaitis – Jūros (Vakarų Lietuvos), A. Ramanauskas – Nemuno (Pietų Lietuvos) srities). 1949 m. vasario mėn. jie abu dalyvavo Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Minaičiuose (Radviliškio r.), pasirašė 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaraciją. J. Žemaitis šiame suvažiavime buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, o A. Ramanauskas paskirtas jo pavaduotoju. Nuo 1950 m. A. Ramanauskas ėjo ir LLKS Gynybos pajėgų vado pareigas. J. Žemaičiui-Vytautui buvo suteiktas partizanų generolo laipsnis, A. Ramanauskui-Vanagui – partizanų pulkininko.

Abu partizanų vadai buvo išduoti. J. Žemaitis suimtas 1953 m. 1954 m. lapkričio 26 d. jis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. A. Ramanauskas suimtas 1956 m. ir 1957 m. lapkričio 29 d. sušaudytas Vilniuje, kaip spėjama, buvusiuose KGB rūmuose. Abiejų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovų palaidojimo vietos nežinomos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. sausio 26 d. dekretu J. Žemaičiui ir A. Ramanauskui buvo suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis. Abu laisvės kovotojai apdovanoti ir Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

LGGRTC Genocido aukų muziejuje surengtas atminimo renginių ciklas 2007 m. lapkričio 26 d. prasidėjo muzikine poetine kompozicija prie paminklo sovietų okupacijos aukoms Gedimino prospekto ir Aukų gatvės sankirtoje. Aktorius Ridas Jasiulionis skaitė partizanų gretose žuvusios poetės Dianos Glemžaitės eiles, skambėjo smuikininkės Romualdos Umbrasienės atliekamų kūrinių fragmentai, buvo uždegtos žvakutės ir tylos minute pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas.

Vėliau susirinkusieji pakviesti į Genocido aukų muziejų. J. Žemaičio ir A. Ramanausko atminimui skirtoje buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje buvo padėta gėlių. Po oficialios pagerbimo ceremonijos renginio dalyviai susirinko muziejaus konferencijų salėje, kur buvo rodomas 1995 m. Juozo Saboliaus ir Eugenijaus Ignatavičiaus sukurtas dokumentinis filmas apie J. Žemaitį „Ketvirtasis prezidentas“. Šį filmą buvo galima pamatyti ir lapkričio 27 d. Lapkričio 28–29 d. konferencijų salėje vyko Edmundo Zubavičiaus 1993 m. sukurto dokumentinio filmo apie A. Ramanauską „Partizanai“ peržiūros.

Lapkričio 27–29 d. Genocido aukų muziejuje buvo atvirų durų dienos. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis ir pagerbti partizanų vadų atminimą buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje. Jiems buvo dalijami J. Žemaičio ir A. Ramanausko atminimui sukurti lankstukai. Lapkričio 29 d. muziejus sulaukė ypač daug lankytojų – tądien apsilankė ir Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro organizuoto A. Ramanausko žūties 50-ųjų mirties metinių minėjimo dalyviai.

Minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovų žūties metines nuo lapkričio 27 d. muziejuje buvo eksponuojama nauja Panevėžio kraštotyros muziejaus paroda „Lietuvos partizanų Algimanto apygardai – 60“, kurioje galima susipažinti su viena iš devynių Lietuvos partizanų apygardų. Aštuoniolikoje parodos stendų pasakojama apie apygardos struktūrą, rinktines ir vadus, partizanų spaudą, kovos atributus ir ginklus. Nemažai parodos nuotraukų paimta iš Genocido aukų muziejaus fondų.


Vilma Juozevičiūtė


 
Partizanų vadų pagerbimas buvusio KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje. Trečia iš kairės – A. Ramanausko-Vanago dukra Auksė Skokauskienė Gėlės KGB vidaus kalėjimo 1-ojoje kameroje Parodos „Lietuvos partizanų Algimanto apygardai – 60“ fragmentas


„Genocidas ir rezistencija“ 2008 m. Nr. 1(23)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”