2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Dokumentinis filmas „Triukšmo imperija“

Dokumentinis filmas „Triukšmo imperija“ pristatytas Genocido aukų muziejuje


2008 m. gegužės 14 d. Genocido aukų muziejuje pristatytas lietuviškas dokumentinis filmas apie sovietinę užsienio radijo stočių trukdymo praktiką. Pavadinimas „Triukšmo imperija“ – aliuzija į prezidento R. Reigano įvardytą „blogio imperiją“. Pristatyme dalyvavo scenarijaus autorius ir temos tyrėjas Rimantas Pleikys, režisierius Domantas Vildžiūnas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, besidomintieji dokumentiniame filme pristatoma tema. Kūrinys atskleidžia mažai žinomas propagandinio karo detales, pasakoja apie šaltojo karo metu sovietiniam blokui priklausančiose šalyse vykdytą eterio cenzūravimą, kitaip sakant – į eterį leidžiamus trukdžius.


J. Stalino vadovaujamas VKP(b) CK Politinis biuras svarbų politinį sprendimą organizuoti radijo iš laisvojo pasaulio trukdžius priėmė 1947–1948 m. Ekspertų skaičiavimais, septintajame dešimtmetyje ir vėlesniais laikais SSRS veikė apie 200 radijo trukdymo stočių. Lietuvoje veikė 5 radijo trukdymo punktai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Intensyviai slopintos „Amerikos balso“, „Laisvės“, „Laisvosios Europos“ ir kitos radijo stotys. Kokias užsienio radijo stotis slopinti, buvo sprendžiama aukščiausiose SSRS valdžios institucijose. SSRS padėjo iš savo teritorijos slopinti nepageidaujamas užsienio radijo stotis ir socialistiniam blokui priklausiusioms valstybėms – Lenkijai, Čekoslovakijai, Bulgarijai, o iki 1956–1960 m. – Vengrijai, Rumunijai, Jugoslavijai ir VDR. Nepageidaujamų užsienio radijo kanalų trukdymai baigėsi 1988 m. gruodžio mėn., tačiau daugelis galingų, tolimo veikimo trukdymo stočių tebesaugomos. Šiuolaikiniame pasaulyje nepageidaujamų užsienio radijo stočių cenzūrą tebepraktikuoja Kinija, Kuba, kai kurios kitos nedemokratinės valstybės.


R. Pleikys jau seniai domisi šia tema. Prieš dešimt metų jis išleido knygą anglų kalba „Jamming“ („Radijo trukdymai“), vėliau – rusų kalba „Radiocenzura“ („Radijo cenzūra“), sukūrė interneto svetainę www.radiojamming.info. Filmas „Triukšmo imperija“, paties scenarijaus autoriaus žodžiais, tarsi baigia tiriamos srities pristatymą.


Filmo pristatymo metu R. Pleikys pasidžiaugė, jog jam labai pasisekė, kad jis sutiko režisierių D. Vildžiūną, kitaip kažin ar iš viso toks kūrinys būtų atsiradęs. Iš tiesų dokumentiniame filme pateikta daug istorinės medžiagos, įdomių dokumentinių kadrų, girdime originalius radijo trukdžių garsus.


Po dokumentinio filmo pristatymo susirinkusieji dalijosi įspūdžiais apie filmą, išsakė savo nuomonę, domėjosi, ar šiais laikais egzistuoja radijo cenzūravimas. Filmo kūrėjai atsakinėjo į klausimus, besidomintiems aiškino radijo trukdymo sistemos techninius dalykus.


Dinamiškas filmo siužetas, intriguojantis pasakojimas, originalūs trukdžių garsai, įdomi istorinė medžiaga, unikalūs dokumentiniai kadrai sudomins tiek jaunuosius žiūrovus, mažai žinančius ar iš viso nieko nežinančius apie radijo trukdymus, tiek vyresnio amžiaus žmones, gyvenusius aptariamu laikotarpiu. Filmas kol kas pasirodė tik anglų kalba, bet ateityje tikimės sulaukti ir lietuviško vertimo.


Vilius Kyguolis



Filmo pristatymo metu. Iš kairės: režisierius Domantas Vildžiūnas ir scenarijaus autorius Rimantas Pleikys Radijo aparatai iš Genocido aukų muziejaus fondų


„Genocidas ir rezistencija“ 2008 m. Nr. 2(24)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”