Informaciniai stendai lankytinose vietose
| Kaip išmaniuoju telefonu peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie yra užkoduoti taškiniais QR kodais? |
)) |
Projektas „Holokausto aukų vardai gyvi“
)) |
Vilkijos žydų žudynės 1941 m. Informacinis stendas skirtas Vilkijos miestelio žydams, nužudytiems vokiečių okupacijos metu. Jis yra pastatytas Jaučakių k., Vilkijos apylinkių sen., Kauno rajono sav., šalia Vilkijos žydų žudynių ir užkasimo vietos (vietos koordinatės). |
)) )) |
Zapyškio žydų žudynės 1941 m. Du informaciniai stendai skirti Zapyškio miestelio žydams, nužudytiems vokiečių okupacijos metu. Vienas iš jų pastatytas Dievogalos k., Zapyškio sen., Kauno rajono sav., netoli Zapyškio žydų senųjų kapinių (stendo vietos koordinatės). Antrasis – Zapyškio mstl., Zapyškio sen., Kauno rajono sav., šalia Zapyškio žydų žudynių ir užkasimo vietos (stendo vietos koordinatės). |
))
)) |
Pilviškių žydų žudynės 1941 m. Informacinis stendas skirtas Pilviškių miestelio žydams, nužudytiems vokiečių okupacijos metu, pastatytas Baltrušių k., Barzdų sen., Šakių rajono sav., šalia Pilviškių žydų žudynių ir užkasimo vietos (stendo vietos koordinatės). |
)) |
Veliuonos žydų žudynės 1941 m. Informacinis stendas skirtas Veliuonos miestelio žydams, nužudytiems vokiečių okupacijos metu. Jis yra pastatytas Naujokų k., Raudonės sen., Jurbarko rajono sav., šalia Veliuonos žydų žudynių ir užkasimo vietos (stendo vietos koordinatės). |
)) |
Pirčiupių žudynės Lankytojai turi galimybę aplankyti tragiško įvykio – Pirčiupių kaimo žudynių – vietą. 1944 m. vasarą naciai sudegino Pirčiupių kaimą (Varėnos rajonas, Valkininkų seniūnija), nužudė 119 kaimo gyventojų. |
)) |
1949 m. vasario 16-osios LLKS Tarybos Deklaracijos signataras Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis. Sėlynėje (Rokiškio r.) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Rokiškio rajono savivaldybe ir Rokiškio krašto muziejumi įamžino Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos nario, 1949 m. vasario 16-osios LLKS Tarybos Deklaracijos signataro Leonardo Vilhelmo Grigonio-Užpalio atminimą – pastatė paminklą (aut. Jonas Jagėla) ir informacinį stendą. |
)) |
Partizanų kalva – Salako krašto partizanų kapinės. Salako valsčiuje žuvusių partizanų kūnus sovietų saugumiečiai ir stribai sumesdavo ir užkasdavo po karo išlikusiuose apkasuose, kurie buvo netoli Salako miestelio esančiame miškelyje. Ilgainiui šią vietą žmonės pradėjo vadinti Partizanų kalva. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Partizanų kalvoje buvo įamžintas laisvės kovotojų atminimas – pastatytas kryžius ir antkapiniai paminklai. |
)) |
1949 m. vasario 16-osios LLKS Tarybos Deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas gimė 1920 m. rugsėjo 20 d. Lukšių kaime, Lukšių vls., Šakių aps. pradžios mokyklos mokytojo Antano Grybino ir Onos Naujokaitės-Grybinienės šeimoje. |
)) |
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras Vytautas Gužas-Kardas. Vytautas Gužas gimė 1920 m. sausio 2 d. Rokiškyje Romualdo Gužo ir Karolinos Čepukaitės-Gužienės šeimoje. Vėliau šeima persikėlė gyventi į Sičiūnų kaimą Rokiškio apskrityje. |
)) |
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataras Adolfas Ramanauskas-Vanagas Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. Niu Britene (New Britain), JAV, Elenos ir Liudviko Ramanauskų šeimoje. 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Lazdijų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Bielėnų kaime. |
)) |
Ramybės parkas – 1945–1952 m. Sovietų sąjungos represinių struktūrų vykdyto teroro aukų užkasimo vieta Tarpukario Lietuvos metais Marijampolėje, už senųjų kapinių, tarp Varpo ir Žvyryno gatvių, buvo numatyta pratęsti kapines. Tuo metu ten stovėjo Marijonų vienuolių pastatytas medinis, juodai dažytas kryžius. Pirmosios sovietų okupacijos metu kryžius buvo nuverstas, o teritorijoje nuo Žvyryno gatvės pradėtas kasti žvyras. Nuo 1945 m. tarp Žvyryno, Varpo gatvių ir Senųjų Marijampolės miesto kapinių iškastose žvyrduobėse buvo užkasami nukankintų civilių gyventojų ir kovose su sovietų okupantais žuvusių Tauro apygardos partizanų palaikai. Tikslus užkastųjų skaičius neišaiškintas, tačiau manoma, kad per dešimtmetį šioje vietoje galėjo būti užkasta daugiau kaip keli šimtai su sovietų režimu nesusitaikiusių laisvės kovotojų palaikų. |
)) |
Lietuvos tremtinė, rašytoja, gydytoja Dalia Grinkevičiūtė Dalia Marija Grinkevičiūtė gimė 1927 m. gegužės 28 d. Kaune Pranės ir Juozo Grinkevičių šeimoje. |
)) |
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas |
)) |
Algimanto apygardos partizanų laisvės kovų takais Pažintinis maršrutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ pasipildė nauju informacinius stendu apie Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Plechavičiaus kuopos Žalgirio būrio Ryto skyriaus slėptuvę. Siekiant išsamiau supažindinti Lietuvos visuomenę ir atvykusius svečius su Algimanto apygardos partizanų kovų dėl laisvės istorija (1944–1953). Per visą partizaninį karą Šimonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje 1947 m. kovą įsikūrė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) vadavietė. Iš ten buvo vadovaujama visam pasipriešinimo judėjimui Aukštaitijoje. 1949 m. vasarą Šimonių girioje vadavietę įsirengė Algimanto apygardos vadovybė. Girioje telkėsi didžioji dalis Šarūno rinktinės partizanų. |
)) |
Aleksandras Barauskas - pirmoji sovietų okupacijos auka Stendas, skirtas Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininkui Aleksandrui Barauskui, yra pastatytas Ūtos kaime (Kaniavos sen., Varėnos r. sav.) prie buvusios pasienio sargybos būstinės. |
)) |
Lietuvos partizanų memorialas Kryžkalnyje Informacinis stendas pastatytas Kryžkalnyje (Nemakščių sen., Raseinių r., Kauno aps.), Lietuvos partizanų memorialo papėdėje. Jame pateikta informacija apie didelio masto 1944 – 1953 m. partizaninį karą Lietuvoje, kurio metu už Tėvynės laisvę žuvo 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų. |
)) |
Totalitarinių režimų aukų, rastų Armalėnų kaime, kapavietė Macikuose Informacinis stendas pastatytas Macikų kaime, Šilutės sen., Šilutės r. sav., Klaipėdos aps. Macikai – kaimas, esantis 2 km į rytus nuo Šilutės. Stendas įrengtas buvusių Macikų lagerių teritorijoje šalia senųjų lagerio kalinių kapinių, šiaurinėje jų pusėje, prie 2020 m. Armalėnų kaime rastų totalitarinių režimų aukų palaikų kapavietės, esančios ant Šyšos upės kranto. Jis informuoja apie Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos gulago lagerių objektų kompleksą, veikusį 1941-1955 m., bei apie 2020 m. archeologinius tyrimus lagerio karo belaisvių užkasimo vietoje, Armalėnų k., Žaliojoje g., kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1000 žmonių palaikų. radinius. |
)) |
Totalitarinių režimų aukų, kalėjusių Macikų lageriuose, užskasimo vieta 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio Šilalė-Šilutė įsikūrusiame Armalėnų kaime (Šilutės sen., Šilutės r. sav., Klaipėdos aps.), Žaliojoje gatvėje įrengtas stendas. Po šios gatvės danga buvo atrasti Macikų lageriuose 1943-1944 m. kalėjusių karo belaisvių palaikai. Stendas informuoja apie radinius kasinėjimo vietoje ir pateikia archeologinių (žvalgomųjų, detaliųjų ir antropologinių) tyrimų duomenis. |
)) |
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Vyriausiosios vadovybės Žvalgybos skyriaus viršininkas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovas užsieniui Laisvės kovų karžygys majoras Juozas Albinas Lukša Informacinis stendas, skirtas partizanų vadui Juozui Albinui Lukšai – išskirtiniam kovotojui už Lietuvos laisvę, ideologui ir metraštininkui, emisarui, išmaniam konspiratoriui ir rezidentui. Stendas įrengtas Pabartupio kaime (Alšėnų sen., Kauno r. sav.) netoli paminklo, pažyminčio J. A. Lukšos žūties vietą (stendo vieta). |
)) |
Veiverių Skausmo kalnelis Informacinis stendas yra pastatytas Veiveriuose (Veiverių sen., Kauno r. sav.), šalia Laisvės kovotojų memorialinės kapavietės–Skausmo kalnelio (stendo vieta). 2017 m. liepos 7 d. Skausmo kalnelis įregistruotas Kultūros vertybių registre, unikalus objekto kodas 33545. |
Dėl informacinių stendų kreiptis:
Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė, tel. (8 5) 279 1035, 8 685 21818;
Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė, (8 5) 275 5460;