Kaip išmaniuoju telefonu peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie yra užkoduoti taškiniais QR kodais? |
![]() |
![]() |
Lietuvos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas: gimimo ir žūties vietos Lankytojai turi galimybę aplankyti Lietuvos partizanų ryšininkų ir rėmėjų Kraujelių sodybą Kaniūkų kaime (Molėtų rajonas, Suginčių seniūnija), nuvykti į Velbiškio kaimą (Utenos rajonas, Leliūnų seniūnija) prie paminklo-atminimo ženklo, skirto vienam iš paskutinių Lietuvos partizanų A. Kraujeliui-Siaubūnui atminti, ir pamatyti partizano žūties vietą Papiškių kaime (Utenos rajonas, Utenos seniūnija). |
![]() |
Dainavos apygardos partizanų kovų takais Keliaudami pažintiniu Varėnos miškų urėdijos Zervynų ir Perlojos girininkijose (Varėnos rajone) įrengtu maršrutu „Dainavos apygardos partizanų kovų takais“ aplankysite Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tėvūnijos Merkio būrio ir Nemuno būrio partizanų bunkerius, kuriuose veikė tėvūnijos vadavietės. Šiuose bunkeriuose kovodami su okupantais žuvo tėvūnijos vadai Adolfas Baublys-Merkys (1949 m. sausį) ir Vincas Kalanta-Nemunas (1949 m. birželį). Taip pat turėsite galimybę aplankyti Genio grupės partizanų bunkerį, kuriame 1952 m. gegužę žuvo bene paskutinieji tėvūnijos partizanai. |
![]() |
Algimanto apygardos partizanų kovų takais Keliaudami 12,5 km ilgio pažintiniu turistiniu maršrutu Šimonių girioje (Svėdasų girininkija), lankytojai turi galimybę pamatyti svarbias Algimanto apygardos partizanų kovų vietas: buvusių slėptuvių (bunkerių) vietas, vadavietes, partizanų kapines. Gali nuvykti į Butkiškio kaime (Anykščių rajonas, Andrioniškio seniūnija) buvusią Jovaišų šeimos sodybą, kurioje buvo įkurta Algimanto apygardos, vėliau – Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadavietė. |
![]() |
Obelių krašto partizanų takais Kviečiame keliauti Rokiškio rajone, Latvijos Respublikoje įrengtu pažintiniu maršrutu „Obelių krašto partizanų takais“. |
![]() |
Rūdšilio partizanų takais Keliaudami Šakių miškų urėdijos Lekėčių girininkijoje (Šakių rajone) įrengtu pažintiniu maršrutu lankytojai galės aplankyti: |
![]() |
Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Liongino Baliukevičiaus-Dzūko kovų takais Keliaudami šiuo pažintiniu maršrutu, įrengtu Merkinės girininkijoje, Varėnos ir Druskininkų rajonuose lankytojai galės aplankyti šiuos objektus: DĖMESIO! Šio pažintinio maršruto lankytini objektai esantys Liepiškių kaime ir Janavo kaime yra privačioje teritorijoje. Šiose vietose griežtai draudžiama triukšmauti, statyti palapines, kurti laužus, stovyklauti bei kitaip naudotis svetimu turtu. Maloniai prašome laikytis viešosios tvarkos. |
![]() |
Pandėlio ir Panemunio krašto partizanų takais Šis pažintinis maršrutas, įrengtas Rokiškio raj. bei Zarasų raj. Lankytojai galės aplankyti šiuos objektus: -1949 m. vasario 16-osios LLKS Tarybos Deklaracijos signataro Vytauto Gružo-Kardo paminklą bei sodybos vietą. -Partizano Albino Stumbio gimtosios sodybos vietą bei atminimo lentą. -Kautynių, vykusių 1946-12-12 Notigalės pelkėje, vietą bei atstatytą partizanų bunkerį. -Buvusį NKVD–MVD–MGB poskyrį ir areštinę. -Skulptūrą ,,Angelas“ kurios teritorijoje buvo užkasti 1944–1954 m. Panemunio apylinkėse žuvę partizanai. -1918 m. vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Vlado Mirono gimtinę. Ir kiti. Šiame maršrute įrengti 4 informaciniai stendai, kuriame pasiekiama informacija apie lankytinus objektus. Tam, kad lankytojams būtų lengviau surasti pažintinio maršruto lankytinus objektus, pastatyta 13 maršruto kryptį nurodančių rodyklių. - Daugiau - Maršruto schema
|
![]() |
„Paskutinis Julijono Būtėno žygis“ Keliaudami pažintiniu maršrutu „Paskutinis Julijono Būtėno žygis“, atkartosite žymaus rezistento ir žurnalisto Julijono Būtėno istorinį žygį, prasidėjusį 1951 metų balandžio 19 dieną nuo nusileidimo parašiutu vietos Kazlų Rūdos miške, tarp Papilvio ir Kajackų kaimų, iki bunkerio Rūdšilio girioje (Lekėčių seniūnija, Šakių raj. sav.), kuriame jis gegužės 22 d. didvyriškai žuvo. - Daugiau - Maršruto schema - Julijonas Būtėnas
|
![]() |
Pirma atkarpa: Šis pažintinis maršrutas, įrengtas Merkinės apylinkėse liudija LLKS Tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Deklaracijos signataro A. Ramanausko-Vanago bei jo bendražygių kovą dėl Lietuvos laisvės. Maršrutas prasideda memoriale Dainavos apygardos partizanams - Merkinės kryžių kalnelyje ir baigiasi ant Merkinės piliakalnio, nuo kurio atsiveria vaizdas į Lietuvą, už kurią kovėsi Lietuvos partizanai. Šiame pažintiniame maršrute yra įrengti 5 informaciniai stendai, kuriuose yra pateikiama informacija apie Dainavos apygardos partizanų bei jų ryšininkų veiklą. - Lankomi objektai - Maršruto schema - Partizanų, dalyvavusių Merkinės puolime sąrašas pagal Vanago prisiminimus |
![]() |
Antra atkarpa: Šio pažintinio maršruto 22 km ilgio trasa skirta pristatyti 1944 – 1953 m. Lietuvoje vykusį ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą Merkinės ir Marcinkonių apylinkėse, kurios priklausė Lietuvos partizanų Dainavos apygardai Merkio rinktinei (nuo 1947 m. – Kazimieraičio rinktinė). 1945 m. Merkio rinktinės partizanų vadu buvo paskirtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Jis čia aktyviai veikė, atlikdamas ginkluotojo pogrindžio Dzūkijoje centralizavimo darbą. Pietų Lietuvoje partizaninis judėjimas buvo įgavęs ypatingai platų mastą. Šio krašto kovotojai pasižymėjo ne tik gausiais ir narsiais žygiais, bet patyrė ir didžiausius nuostolius. Žygio pėsčiomis pradžia – Puvočių stovyklavietėje, kuri įkurta Dzūkijos nacionaliniame parke Merkio ir Grūdos upių santakoje, prie pat Puvočių kaimo. Abipus Merkio upės einanti trasa driekiasi per miškuose bei vaizdinguose upių slėniuose įsikūrusius kaimus. Juose įrengti informaciniai stendai, atminimo ženklai, atstatyta vadavietė ir bunkeriai, pažymėtos laisvės kovų, partizanų sąskrydžio ir apdovanojimų, jų žūties bei palaidojimų vietos. Su kita 28 km ilgio trasa, prasidedančia memoriale Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje, maršrutas „Adolfo Ramanausko-Vanago laisvės kovų keliais“ pristato Dzūkijoje vykusio partizaninio karo mastą ir jo svarbą. - Maršruto schema - Lankomi objektai |