2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Hektoras Vitkus
Istorinė atmintis ir holokaustas: problemos samprata

Santrauka

 

Istorinės atminties ir Holokausto problemos santykis paveikė Lietuvos istorinės sąmonės strategijas. Šiam aspektui atskleisti gali būti naudojamasi interakcionalistine ir funkcionalistine koncepcijomis. Pirmuoju atveju pabrėžiamos istorinės atminties ir Holokausto problemos prisitaikymo galimybės, antruoju – šių galimybių modalumai, darantys įtaką istorinės atminties formavimui: individų, grupių arba kolektyvų interesų konkurencija, kooperacija, dominavimas bei antagonizmas. Abi koncepcijos gali atskleisti Lietuvoje mažiau žinomas Holokausto problemos ypatybes individualioje, kolektyvinėje ir visuomeninėje istorinės atminties formose.

 

Svarbiausios Holokausto problemos ir istorinės atminties santykio charakteristikos išaiškėja individualios ir visuomeninės istorinės atminties sąveikoje. Ją galima analizuoti šiomis metodologinėmis priemonėmis: 1) kiekybiniu principu ir 2) kokybiniu principu. Pastarieji būdai padeda geriau pažinti istorinės atminties kultūros politikos dėsningumus ir juos sisteminti.

 

Istorinės sąmonės ir Holokausto santykį tiek Lietuvos, tiek kitose visuomenėse galima apibūdinti trimis istorizmo principais: epochų skirtingumo pripažinimu, konteksto paieška ir istorinės raidos proceso įžvelgimu. Šiose perspektyvose atsiskleidžia Holokausto istorinę atmintį iškraipantys istorinės sąmonės efektai: kreipimasis į tradiciją, nostalgija ir tikėjimas pažanga. Jie pasireiškia Holokausto problemos sukeltose visuomenės „istorinės atminties krizėse“ ir naudojasi individo, grupės ar kolektyvo istorinėje sąmonėje įprastomis neigiamos patirties istorizavimo strategijomis: anonimizacija, kategorizacija, normalizacija, moralizacija, estetizacija ir specializacija.

 

Šie aspektai gali padėti prognozuoti galimų Holokausto istorinės atminties permainų raidos scenarijus.

  

Historical Memory and the Holocaust: Perception of the Problem

Summary

 

The relationship of historical memory to the problem of the Holocaust has affected the strategies of Lithuanian historical consciousness. Interactionalist and functionalist conceptions may be applied to reveal this aspect of their relationship. First, emphasis is placed on the possibilities for the conformity of historical memory and the problem of the Holocaust; second, on the modalities of these possibilities which affect how historical memory is formed: that is, the conflicting individual, group or collective interests, their cooperation, dominance and antagonisms. Both concepts might reveal the characteristics of the Holocaust in individual, collective and public forms of historical memory which are less well-known in Lithuania.

 

The most important characteristics of the relationship of the Holocaust and historical memory become clear in the interaction between the individual and public historical memory. It may be approached by both quantitative and qualitative methodologies. These methods are the way to better understand and systemise the consistent patterns of cultural policy of historical memory.

 

The relationship of the historical memory and the Holocaust, both in Lithuania and in other societies, may be defined by three principles of historicism: recognising the differences of various epochs, searching for the context, and insight into the process of historical development. These perspectives disclose the effects of the historical consciousness which distort historical memory of the Holocaust: references to tradition, nostalgia, the belief in progress. These phenomena manifest themselves in the society’s “crises of the historical memory” caused by the problem of the Holocaust. In these “crises” we see the strategies of historicising negative experience that are common to the individual, group or collective historical memory: the stress on the anonymous, categorisation, normalisation, moralisation, emphasising aesthetics and specialisation.

 

These aspects can help us predict the scenarios of possible changes in the historical memory of the Holocaust.



Genocidas ir rezistencija, 2005, Nr. 1(17)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”