1988 m. birželio 3 d. Lietuvoje buvo įkurtas Sąjūdis. 1988 m. liepos mėnesį buvo įkurta pirmoji Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovaujama prof. Juliaus Juzeliūno. Mečio Laurinkaus vadovaujama grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie lietuvių trėmimus, lagerius, žudynes, jas rinko, apibendrino, darė kartotekas. Pirmieji darbuotojai: Birutė Burauskaitė, Vanda Urbonaitė, Jovita Valevičienė ir daug kitų.

LR Aukščiausioje Taryboje 1991 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. I-1824 buvo įkurta darbo grupė Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje dokumentacijai tvarkyti, vadovaujama Balio Gajausko.

LR Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. I-3021 įsteigtas Valstybinis Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centras, o 1992 m. lapkričio 26 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 904 patvirtino laikinuosius Centro nuostatus ir pavedė Juozui Starkauskui laikinai eiti Centro vadovo pareigas.

1992 m.spalio mėn. prie LR Kultūros ministerijos įkurtas Lietuvos genocido aukų muziejus. Pirmas muziejaus direktorius buvo Gintaras Vaičiūnas.

1993 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1-242 LR Seimas priėmė LGGRTC įstatymą ir tos pačios dienos nutarimu Nr. 1-243 reorganizavo darbo grupę Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje dokumentacijai tvarkyti bei Valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą ir įsteigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, susidedantį iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo instituto bei Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo instituto. 1994 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1-398 LR Seimas patvirtino Vytautą Skuodį naujai įsteigto Centro generaliniu direktoriumi.

1993 m. gruodžio 28 d. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute įsakymu Nr.10 įsteigtas Represijų Lietuvoje tyrimo centras. Vadovė Birutė Burauskaitė.

1994 m. liepos 20 d. LR Seimo nutarimu Nr. I-573 įkurtas Genocido ir rezistencijos aukų rėmimo fondas. Vadovas Stasys Stungurys. 1998 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 418 fondas perorganizuotas į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą. Fondo valdybos pirmininku paskirtas Povilas Jakučionis. Nuo 2000 m. rugpjūčio 18 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 938 fondo valdybos pirmininku paskirtas Jonas Valenčius.

1994 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. I-665 LR Seimas patvirtino Rezistencijos (pasipriešinimo) dalyvių teisių komisijos prijungimą prie LGGRTC. Komisijos pirmininkas Povilas Varanauskas. 1997 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VIII-106 LR Seimas priėmė LGGRTC reorganizavimo įstatymą. LR Seimas 1997 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VIII-105 atleido V.Skuodį iš LGGRTC generalinio direktoriaus pareigų, 1997 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. VIII-112 patvirtino Dalią Kuodytę LGGRTC generaline direktore. Vadovaudamasi LGGRTC reorganizavimo įstatymu, LR Vyriausybė 1997 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 263 Centrui perdavė Represijų Lietuvoje tyrimo centrą ir Genocido aukų muziejų. Genocido aukų muziejaus direktoriumi paskirtas Eugenijus Peikštenis.

LR Seimas 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. VIII-238 priėmė LGGRTC įstatymą, o 1997 m. lapkričio 11 d.nutarimu Nr. VIII-505 patvirtino Centro nuostatus.

2009 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. XIP-229(2) LR Seimas patvirtino Birutę Teresę Burauskaitę LGGRTC generaline direktore.

2020 m. birželio 25 d. LR Seimo nutarimu Nr. XIIIP-5002(2) LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Adas Jakubauskas.

 

BENDROSIOS NUOSTATOS

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

 

CENTRO UŽDAVINIAI

Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus.