1988 m. birželio 3 d. Lietuvoje buvo įkurtas Sąjūdis. 1988 m. liepos mėnesį buvo įkurta pirmoji Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, vadovaujama prof. Juliaus Juzeliūno. Mečio Laurinkaus vadovaujama grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie lietuvių trėmimus, lagerius, žudynes, jas rinko, apibendrino, darė kartotekas. Pirmieji darbuotojai: Birutė Burauskaitė, Vanda Urbonaitė, Jovita Valevičienė ir daug kitų.
1992 m.spalio mėn. prie LR Kultūros ministerijos įkurtas Lietuvos genocido aukų muziejus. Pirmas muziejaus direktorius buvo Gintaras Vaičiūnas.
1993 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1-242 LR Seimas priėmė LGGRTC įstatymą ir tos pačios dienos nutarimu Nr. 1-243 reorganizavo darbo grupę Sovietų Sąjungos KGB veiklos Lietuvoje dokumentacijai tvarkyti bei Valstybinį Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centrą ir įsteigė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, susidedantį iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo instituto bei Lietuvos gyventojų genocido aukų atminimo instituto. 1994 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1-398 LR Seimas patvirtino Vytautą Skuodį naujai įsteigto Centro generaliniu direktoriumi.
1993 m. gruodžio 28 d. Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės institute įsakymu Nr.10 įsteigtas Represijų Lietuvoje tyrimo centras. Vadovė Birutė Burauskaitė.
BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) yra tarpžinybinė valstybės institucija, tirianti visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžinanti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
CENTRO UŽDAVINIAI
Centro uždaviniai yra atkurti istorinę tiesą ir teisingumą, tirti okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdytą Lietuvos gyventojų fizinį bei dvasinį genocidą ir pasipriešinimą šiems režimams, įamžinti laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą, inicijuoti okupacinių padarinių teisinį įvertinimą. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus.
|