2020 m. lapkričio 26 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Paminėtas LLKS įkūrimo 60-metis
Baigėsi renginių ciklas, skirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įkūrimo ir LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos 60-osioms metinėms pažymėti.
 
1949 m. vasario 2–22 d. Prisikėlimo apygardos teritorijoje esančiame Minaičių kaime (Radviliškio r.) vyko visos Lietuvos partizanų suvažiavimas. Jame nutarta ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo organizaciją pavadinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS). Politinė sąjūdžio programa buvo išdėstyta vasario 16 d. patvirtintoje LLKS Tarybos Deklaracijoje. Joje skelbiama, kad aukščiausia teisėta valdžia Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Deklaracija kartu su kitais suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, nubrėžė demokratinės nepriklausomos valstybės ateities kūrimo gaires. Šis dokumentas 1999 m. įteisintas oficialiu Lietuvos Respublikos įstatymu; tai rodo valstybingumo tradicijų tęstinumą: Lietuvos valstybė aukščiausiu lygiu pripažino pokario rezistencijos vadovybę kaip teisėtą okupuoto krašto valdžią. Ši valdžia labai sunkiomis sąlygomis kūrė norminius dokumentus, pogrindžio struktūrą, leido pogrindžio spaudą.
Štai tie aštuoni vyrai, suvieniję pogrindžio jėgas: Lietuvos kariuomenės kapitonas Jonas Žemaitis-Vytautas, mokytojai Aleksandras Grybinas-Faustas, Leonardas Grigonis-Užpalis, Vytautas Gužas-Kardas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Šibaila-Merainis, studentai Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesys-Naktis.
Beveik visi jie išėjo į mišką kaip eiliniai kovotojai, įsiliejo į jau veikiančius būrius, vėliau patys buvo išrinkti tų būrių ar kitų padalinių vadais, kūrė laisvės kovos sąjūdžio grupes savo veikimo teritorijose. Kitaip sakant, jie įgijo savo atstovaujamų grupių pasitikėjimą ir netgi turėjo raštiškus įgaliojimus. Taip pat žinoma, kad daugumoje apygardų žemesnių padalinių vadovai vadus išsirinkdavo demokratiškai, t. y. susirinkę net į tam tikrus vietos suvažiavimus, kuriuose vykdavo debatai ir t. t. Tomis sąlygomis tai buvo vienintelė įmanoma atstovavimo forma. Tik vėlesniame kovos etape atsirado ir aukštesnioji vadovybė, ir statutai, ir visa kita.
Nė vienas Deklaracijos signatarų neišliko. Pirmasis 1949 m. birželio 11 d. žuvo Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas V. Gužas-Kardas, tais pačiais metais, rugpjūčio 13 d., Užpelkių miške žuvo B. Liesys-Naktis ir P. Bartkus-Žadgaila, rugsėjo mėnesį – A. Grybinas-Faustas. Paskutinis žuvo pastarojo kelionės į Žemaitiją bendražygis A. Ramanauskas-Vanagas. Jis slapstėsi iki 1956 m., vėliau buvo suimtas ir sušaudytas. J. Žemaitis-Vytautas sušaudytas 1954 m. Maskvos Butyrkų kalėjime. L. Grigonis-Užpalis ir J. Šibaila-Merainis žuvo kautynėse, apsupti bunkeriuose. Tačiau jų sukurta organizacija egzistavo iki pat 1953 m. 
Visa Lietuva buvo suskirstyta į tris sritis, kurios turėjo savo štabus; sritys suskirstytos į apygardas, o šios – į rinktines. Sunkiausia buvo užtikrinti patikimą ryšių tinklą. Dėl to minėtos trys sritys veikė beveik autonomiškai, ir net žuvus sričių ar apygardų vadovybei bendra vadovybės struktūra visada išlikdavo. Taip buvo iki pat J. Žemaičio-Vytauto suėmimo 1953 m.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Vilniaus apskrities kultūros centras šiai datai atminti organizavo didelį renginių ciklą, kuris prasidėjo vasario 3 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Ten buvo demonstruojamas režisieriaus Edmundo Zubavičiaus dokumentinis filmas „Karas po karo“, įvyko susitikimas su pačiu režisieriumi.
Ramovėje nuolat veikė ir kelios parodos: mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių dailės darbų paroda „Piešiu istoriją“, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarų portretų ekspozicija ir kilnojamoji paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 metais“.
Tomis dienomis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai ir studentai buvo kviečiami nemokamai apsilankyti LGGRTC Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius).
Vasario 5 d. buvo demonstruojamas kitas režisieriaus E. Zubavičiaus dokumentinis filmas „Partizanai“, pasakojantis apie Pietų Lietuvoje kovojusius pirmuosius partizanus ir jų vadą, buvusį Alytaus mokytojų seminarijos dėstytoją A. Ramanauską-Vanagą, vėliau tapusį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu, okupantų suimtą ir sušaudytą 1957 m.
Vasario 10 d. buvo rodomas trečias to paties režisieriaus filmas „Partizanės“, pasakojantis apie Lietuvos partizanų ryšininkių Marijonos Žiliūtės, Jadvygos Žardinskaitės, Joanos Dijokaitės ir kitų partizanių moterų likimus bei nepalaužiamą tikėjimą Dievu, Tėvyne ir draugais.
Vasario 12 d. ramovėje buvo rodomas režisieriaus Juozo Saboliaus ir Eugenijaus Ignatavičiaus dokumentinis filmas „Ketvirtasis Prezidentas“. Tai pasakojimas apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininką partizanų generolą J. Žemaitį-Vytautą. Filme prisiminimais dalijasi J. Žemaičio sūnus Jonas Laimutis, buvusios partizanų ryšininkės M. Žiliūtė, Rožė Jankevičiūtė ir kiti J. Žemaitį pažinoję asmenys.
Vasario 13-oji – Laisvės kovų atminimo diena „Jie gynė mūsų garbę, orumą ir laisvę“, skirta Vilniaus apskrities gimnazijų ir vidurių mokyklų vyresniųjų klasių mokiniams. Taip pat buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro programa „Pokario istorija jaunimui“, LGGRTC leidiniai, moksleivių piešinių konkurso „Piešiu istoriją“ darbai, demonstruotas Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Baladė apie Daumantą“. Filme pasakojama apie Lietuvos partizanų kovas ir legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, žuvusį 1951 m. Jame prisiminimais dalijasi J. Lukšos bendražygiai, brolis, žmona ir jį išdavęs buvęs bendražygis. Filmas iliustruotas kino kronikos fragmentais ir partizanų fotografijomis.
Vasario 14 d. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, dalyvaujant LR Prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybės bei Seimo nariams, buvusiems partizanams, įvyko iškilmingas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos priėmimo 60-ųjų metinių minėjimas.
Vasario 15 d. renginiai persikėlė į Radviliškį ir jo apylinkes. Po šv. Mišių už Lietuvos partizanus renginio svečiai vyko į Minaičius, kur buvo pagerbtas aštuonių 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarų atminimas. Paskui visi rinkosi prie paminklo Prisikėlimo apygardai Šeduvoje; vėliau Radviliškio kultūros rūmuose vyko iškilmingas minėjimas ir šventinis koncertas „Laisvės dainos“, po jo svečiai vaišinosi kareiviška koše ir arbata.
Vasario 16 d. visi norintieji galėjo nemokamai apsilankyti Genocido aukų muziejuje Vilniuje ir dalyvauti čia vykusiame dailininko Antano Matulevičiaus tapybos darbų parodos „Okupuota siela“ atidaryme. Ten vyko ir filmo „Už Tėvynę Lietuvą“ peržiūra. Henriko Šablevičiaus dokumentiniame filme pasakojama apie ginkluotąjį antisovietinį pasipriešinimą, mūšius su sovietų kariuomene, skaudžias netektis, suėmimus ir tardymus. Prisiminimais jame dalijasi buvę partizanai Kostas Kliučinskas, Juozas Petraška, Viktoras Šniuolis ir kiti. Filmo dedikacijoje rašoma: „Skiriame visiems, kurie labai norėjo gyventi ir nebijojo mirti už Tėvynę Lietuvą.“
Vasario 17 d. karininkų ramovėje vyko režisieriaus J. Saboliaus dokumentinio filmo „Stirna“ pristatymas. Filme pasakojama apie partizanų ryšininkę, laisvės kovotoją Izabelę Vilimaitę-Stirną. Iš pradžių ji tiekė partizanams medikamentus, vėliau tapo jų įgaliotine ryšiams tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos apygardų štabų, partizane. Filme pasakojama apie pokario metų laisvės kovas, KGB intrigas ir neišvengiamas netektis.
Vasario 19 d. čia pat vyko režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Nesulaužyti priesaikos“ pristatymas. Pagrindinis šio filmo herojus – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Juozas Armonaitis-Triupas. Buvęs partizanas atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Greta biografijos faktų dokumentiniame filme glaustai supažindinama su okupuotos Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo istorija, rodomi reti dokumentiniai kadrai, išlikę to meto dokumentai ir fotografijos.
Ričardas Čekutis

Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos ramovėje,
iškilmingame laisvės kovos sąjūdžio
Tarybos Deklaracijos priėmimo 60-ųjų metinių minėjime
dalyvavo LR prezidentas Valdas Adamkus


„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 1(25)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”