2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Valentinas Brandišauskas
Holokaustas Kėdainių apskrityje

Santrauka

 

Lietuvos generalinė sritis Antrojo pasaulinio karo metais administraciniu požiūriu buvo suskirstyta į apygardas, šios – į apskritis, pastarosios – į valsčius. Kėdainių apskrityje buvo 12 valsčių. Valsčių centruose kompaktiškai gyveno ir žydų bendruomenės.

 

Pirmi lietuvių partizanų veiksmai karo pradžioje buvo nukreipti prieš besitraukiančią Raudonąją armiją. Vėliau pradėta suiminėti buvusius tarybų valdžios pareigūnus ir aktyvistus. Žydų pilietinių teisių suvaržymai prasidėjo 1941 m. rugpjūčio viduryje – visi apskrities žydai prievarta buvo apgyvendinti laikinuosiuose getuose, kurie buvo įkurti trijuose apskrities miestuose ar miesteliuose – Kėdainiuose, Ariogaloje ir Krakėse.

 

Kėdainių gete be vietinių žydų, taip pat atsidūrė Šėtos ir Žeimių, Ariogalos gete – Josvainių, Krakių gete – Baisogalos, Dotnuvos, Grinkiškio, Gudžiūnų ir Surviliškio žydai. Apie Pernaravos žydus duomenų nerasta.

 

Getuose žydai praleido maždaug dvi savaites. Rugpjūčio 28–rugsėjo 2 d. minėti getai buvo likviduoti, jų gyventojai sušaudyti. Akcijose dalyvavo vietos policija, baltaraiščių būriai, o Ariogaloje ir Krakėse – ir 13-ojo lietuvių savisaugos bataliono vyrai, kurie kartu su vokiečių motorizuoto dalinio, vadovaujamo J. Hammano, kariškiais važinėjo po visą Lietuvą ir galutinai sprendė “žydų klausimą”. Kėdainių apskrities gyventojų skaičius sumažėjo mažiausiai 3863-imis.

 

Atlikus Krakių valsčiaus aktyviausių būrio vyrų amžiaus bei socialinės padėties analizę, paaiškėjo, kad dauguma buvo perkopę 30-ties metų ribą ir buvo kilę iš vidutiniųjų valstiečių. Trijuose pagrindiniuose valsčiuose buvo kelios dešimtys žudikų. Jų kaltės jausmą lengvino gauti vadovybės įsakymai, nacistinė propaganda bei žydų priskyrimas “kitų” (“svetimų”) kategorijai.

 

Likęs žydų turtas atsidūrė buvusių kaimynų, pirmiausia žudynių organizatorių ir vykdytojų rankose.

 

 Holocaust in the District of Kėdainiai

Summary

 

During World War II the General Commissariat of Lithuania was administratively divided into Commissariats (Ger. Gebiet), which in turn were subdivided into districts (Ger. Kreis), and the latter – into rural counties (Lith. valsčius, Ger. Amtsbezirk). The district of Kėdainiai comprised 12 rural counties in which the Jews lived in compact communities.

 

The first operations of the Lithuanian partisans at the beginning of the war were targeted at the retreating Red Army. Later, they arrested former officers and activists of the Soviet authorities. The restrictions of the Jews’ civil rights were begun in mid-August 1941 – all Jews of the district were confined in transitory ghettos which had been established in three district towns or townships – Kėdainiai, Ariogala and Krakės.

 

Along with the local Jews, there were also those from Šėta and Žeimiai, confined in the Kėdainiai ghetto, the Jews from Josvainiai – in the Ariogala ghetto, and the Jews from Baisogala, Dotnuva, Grinkiškis, Gudžiūnai and Surviliškis – in the Krakės ghetto. Yet, no data has been found concerning the Jews of Pernarava.

 

The Jews remained in the ghettos approximately two weeks. Between 28 August and 2 September, the above mentioned ghettos were liquidated and their inmates shot. The local police and the “white armband” squads took part in the operations. In Ariogala and Krakės, the men of the 13th Lithuanian self-defence battalion were also present. They, together with officers of the German motorised unit led by Joachim Hamman, were traversing Lithuania and implementing the final solution to the “Jewish question”. The number of inhabitants of Kėdainiai district decreased by at least 3,863 persons.

 

An analysis of the most active men of the unit of Krakės rural county, including their age and social status, it appears that most were over 30 and originated from the medium peasant stratum. There were several score murderers in the three main rural counties. Their own sense of guilt was lessened and rationalised by the orders they received from the authorities, the influence of Nazi propaganda, and the fact that the Jews had been assigned to the category of the “others” (“strangers”). Jewish property fell into the hands of their former neighbours, most of all, in the hands of the organisers and



Genocidas ir rezistencija, 2005, Nr. 1(17)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”