„Genocidas ir rezistencija“ 2010 m. Nr. 1(27)

Lietuvos laisvinimas Vakaruose 1940-1975

Rezistentų pogrindiniai periodiniai leidiniai. Okupacijų metai, 1940-1989

Ši knyga – tai okupacijų metais (1940–1989) rezistentų leistų periodinių leidinių sąvadas. Jame pateikiama informacija apie ginkluotos rezistencijos (partizanų), politinių kalinių ir tremtinių bei neginkluotos rezistencijos pogrindinius leidinius, daugintus įvairiausiomis priemonėmis.

Lietuvos gyventojų genocidas, III tomas, 1948 (N–Ž)

Tai daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas) trečio tomo, skirto 1948 metais vykdytų represijų aukoms, antroji knyga. Apytikris represuotųjų skaičius buvo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, todėl šis vardyno tomas padalytas į dvi knygas (A-M ir N-Ž).

„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)

Alfred Erich Senn, Lietuva 1940: revoliucija iš viršaus

Knygos autorius nagrinėja istoriografijoje labiausiai paplitusias Lietuvos 1940 m. įvykių interpretacijas. Remdamasis šia tema rašiusių istorikų veikalais, archyvų dokumentais bei tų įvykių dalyvių liudijimais, jis įtikinamai parodo, kad Lietuvos įjungimo į SSRS procesą suplanavo Maskva, o jos planus Lietuvoje kruopščiai vykdė įgaliotasis atstovas Dekanozovas, į šalies sovietizavimą įtraukęs vietos komunistus. Detaliai nagrinėjami įvykiai nuo Molotovo–Ribbentropo pakto pasirašymo iki Lietuvos paskelbimo sovietine respublika.

Alma Mater, 1979: Lietuvos pogrindžio leidinys

„Alma Mater“ – vienas iš Lietuvos pogrindžio spaudos leidinių, pasirodęs 1979 m. Jis buvo skirtas Vilniaus universiteto įkūrimo 400-osioms metinėms. Leidinyje nemažai rašoma apie universiteto istoriją ir jubiliejinius renginius, filosofijos, kultūros, moralės bei kitomis ir šiandien aktualiomis temomis, pateikiami dokumentai apie 1939 m. slaptą J. Stalino ir A. Hitlerio susitarimą.

Sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis, siaučiant represijoms ir esant visuotinei valdžios kontrolei „Alma Mater“ bendraminčių padedamas leido disidentas Povilas Pečeliūnas. Savilaidos būdu buvo išleisti keturi numeriai. Šis leidinys atliko svarbų vaidmenį pogrindinės spaudos ir viso rezistencinio judėjimo istorijoje.

Knygos pradžioje įdėtas išsamus dr. Egidijaus Jaseliūno straipsnis apie „Alma Mater“ atsiradimo aplinkybes, leidinio sumanytojo P. Pečeliūno pogrindinę veiklą.

„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 1(25)

Samuel Bak „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“

Knygos autorius Samuelis Bakas, žinomas žydų tapytojas, gimė 1933 m. Vilniuje. Ši knyga – tai vaizdingi ir jaudinantys autoriaus prisiminimai apie savo vaikystės miestą, apie artimiausius ir brangiausius jam žmones bei jų dažnai tragiškus likimus Antrojo pasaulinio karo metais. Po daugiau nei penkiasdešimties metų jis vėl apsilankė gimtajame mieste

Rūta Gabrielė Vėliūtė „Partizanai“

Jaunimui skirtoje knygoje pasakojama apie partizaninį karą Lietuvoje, prasidėjusį po antrosios sovietų okupacijos 1944 m. Joje aprašomi svarbiausi to meto įvykiai, atskleidžiamos pasipriešinimo kovų priežastys bei svarbiausios jų plėtros gairės. Kiekvienas šios dešimtmetį aprėpiančios istorijos epizodas paremtas ne vieno įvykių liudytojo prisiminimais, išlikusiais rašytiniuose dokumentuose arba LGGRTC vaizdo medžiagoje. Ši gyva istorinė patirtis raiškiai atskleidžia kovotojų viltis, siekius, tikslus, dramatišką asmeninį pasirinkimą žiauriu pokario laikotarpiu.
Apsispręsti, ką gins ir dėl ko kovos okupuoto mūsų krašto jaunuoliai turėjo anksti, dažnai vos sulaukę šešiolikos metų. Tačiau neretai sunkus pasirinkimas užguldavo ir visai gležnus pečius – daugelis partizanų ryšininkų į kovotojų gretas pateko tiesiai iš pradžios mokyklos suolo.

„Laisvės paslaptis yra drąsa“

Jau bene dešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, siekdamas, kad kuo daugiau jaunuolių gilintųsi į savo krašto istoriją, ją pažintų ir gerbtų, skelbia bei organizuoja mokinių rašinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Geriausieji, originaliausieji rašiniai publikuojami atskiromis knygomis. Ketvirtojoje mokinių rašinių knygoje „Laisvės paslaptis yra drąsa“ sudėti 2007 ir 2008 m. gauti darbai. Leidinys iliustruotas geriausiais mokinių piešiniais.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir signatarai

Plakatų rinkinys, skirtas 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymui ir LLKS 60-mečiui paminėti. Rinkinį (14 plakatų) sudaro aštuonių signatarų portretai ir trumpos biografijos, Deklaracijos faksimilė ir jos reikšmės aprašymas.
1949 m. vasario 2–22 d. buvo sušauktas Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos. Svarbiausias suvažiavime parengtas dokumentas – tai 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimta Deklaracija, kurią pasirašė aštuoni posėdžio dalyviai: LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas, Vakarų Lietuvos partizanų srities vadas Jonas Žemaitis-Vytautas ir LLKS Tarybos nariai – Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir LLKS Tarybos prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila.
Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

La Résistance armée des Lituaniens contre le pouvoir soviétique (1944–1953)

Belgijos istorikas Thierry Pinet parašė studiją apie Lietuvos ginkluotąjį pasipriešinimą sovietų valdžiai, partizaninį karą. Autorius palaikė ryšius su Lietuvos ilgamečiu diplomatu išeivijoje dr. Stasiu Bačkiu, lankėsi Lietuvoje. Rašydamas darbą Th. Pinet daugiausia naudojosi dokumentų rinkiniais, atsiminimais ir tyrinėjimais, išleistais išeivijoje anglų kalba, taip pat šiuolaikiniais lietuvių tyrinėjimais, pirmiausia Nijolės Gaškaitės ir Kęstučio Kasparo knygomis. Monografijoje autorius vykusiai suderino moksliškumą ir vaizdingą, ne specialistams suprantamą dėstymą. Leidinyje pateikta nemažai nuotraukų, pabaigoje skelbiama bibliografija. Ši knyga bus naudinga visiems, skaitantiesiems prancūzų kalba, kurie domisi Lietuvos ir Rytų Europos XX amžiaus istorija.

„Genocidas ir rezistencija“ 2008 m. Nr. 2(24)

Šiame numeryje skaitykite mokslinius straipsnius: Uldis Neiburgs – „Latvijos pasipriešinimo judėjimas vokiečių okupacijos laikotarpiu (1941–1945 m.): mokslinio tyrimo problemos ir laimėjimai“, Lijana Pušinskytė – „Žodinės istorijos metodas, jo taikymo rezistencijos tyrimuose problemos“, Arūnas Bubnys – „Lietuvių savisaugos dalinių Vilniaus apygardos batalionai (1941–1944 m.)“.

Šiame žurnalo numeryje publikuojami 2008 m. gegužės 22–23 d. Vilniuje vykusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotos tarptautinės konferencijos „Trėmimai – nusikaltimai žmoniškumui. Istorija ir atmintis“ dalyvių pranešimai. Konferencijoje, skirtoje didžiosios 1948 m. tremties 60-mečiui, dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Ukrainos istorikai.

Mokslinis žurnalas „Genocidas ir rezistencija“ – pradėtas leisti 1997 m.; išeina du kartus per metus; publikuojami moksliniai straipsniai (santraukos anglų kalba), dokumentai ir kita medžiaga.

The Diary of a Partisan

The diary of the partisan Lionginas Baliukevičius (1925–1950) lay for forty years in the KGB archives in Vilnius. It shows the tragic personality of an idealist. His views, longings and aspirations are show against the background of bitter fighting. Out of the context of everyday life crystallise general statements about essential issues for the survival of the nation and the state. Having accurately pointed out the causes which brought Lithuania to its knees in 1940 and the first Soviet occupation, Baliukevičius analyses the political, national and moral issues of the postwar times and reflects on the problems and everyday lives of the partisans.

Pietų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas

Tai – enciklopedinis leidinys, skirtas Pietų Lietuvos srities Tauro ir Dainavos apygardų partizanams. Jame sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės. Jis esmingai papildytas žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai bei asmenvardžių rodyklė.
Leidinys padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastus ir netektis.

Atsimainymo kalnas

Knygos autorius Vladas Pupšys (g. 1935 m.), 1952 m. nuteistas 25 metams lagerio už jaunimo antisovietinio pasipriešinimo grupės įkūrimą Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, dalijasi prisiminimais apie septyniolikmečio patirtus išgyvenimus – suėmimą, tardymus, kalėjimą. Plačiai aprašo savo odisėjas Taišeto ir Ozerlago ypatingojo režimo lageriuose, pasakoja apie Sibiro gulaguose sutiktus žmones, sunkias tremtinių buities ir gyvenimo sąlygas, nuolatinį sovietų saugumo persekiojimą grįžus į Tėvynę. Prisiminimai parašyti gyvu, vaizdingu stiliumi, juose gausu šmaikščių pastebėjimų, sveiko humoro.
Tai vieni iš nedaugelio prisiminimų apie kiek vėlesnius sovietų represijų laikus, kuriuose atsiskleidžia ir pačios represinės sistemos kitimai, politinių įvykių įtaka, žmonių nuotaikos ir kt.

Tremtinės Onos istorija

Dokumentinėje apysakoje knygos autorė Renata Bernotienė pasakoja savo močiutės Onos Česnutienės, ištremtos 1948 m. gegužės 22 d., gyvenimo istoriją. Jauna moteris buvo ištremta į Sibirą su keturiais mažamečiais vaikais. Bet jos nepalaužė nei skaudžios netektys – vyro žūtis lageryje ir jauniausio sūnaus mirtis, nei alinantis darbas, ligos. Tėvynės ilgesys padėjo ištverti visas negandas ir grįžti į Lietuvą. Šis pasakojimas – tai tarsi paminklas motinos išgyvenimams, jos dvasios stiprybei ir pasiaukojimui, kartu įprasminantis visų tremtinių likimą.
Knyga turėtų sudominti tiek visus besidominčiuosius skaudžia naujausiųjų laikų Lietuvos istorija, tiek jaunuosius skaitytojus. Ji patraukliai iliustruota spalvotais konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių moksleivių piešiniais bei jų fragmentais, parašyta paprasta ir įtaigia grožine kalba.
Skiriama 1948 m. gegužės 22 d. trėmimų aukoms ir visiems, patyrusiems tremtinio dalią, atminti.

„O taip norėjosi gyvent…“

Dainos, kurias kūrė ir dainavo tremtiniai tolyn nuo Lietuvos dundančiuose vagonuose, dainos, niūniuotos partizanų bunkeriuose ir užrašytos mergaičių ryšininkių sąsiuvinėliuose, – neabejotinai unikalus mūsų istorijos bei kultūros paveldas. Deja, dar mažai žinomas, įvertintas ir vertinamas. Ši kompaktinė plokštelė – dar vienas būdas tokia forma pasikalbėti su klausytoju apie istoriją, kurią kartais buvo per sunku išreikšti žodžiais...

Lietuvos gyventojų genocidas, III tomas, 1948 (A–M)

Tai daugiatomio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ (sovietinio genocido aukų vardynas) trečio tomo, skirto 1948 metais vykdytų represijų aukoms, pirmoji knyga. Apytikris represuotųjų skaičius buvo apie 60 tūkst. žmonių, todėl šis vardyno tomas padalytas į dvi knygas.

Anicetas Simutis: 60 metų Lietuvos diplomatinėje tarnyboje

Anicetas Simutis – paskutinis prieškario Lietuvos diplomatas, diplomatinę tarnybą itin sunkiomis sąlygomis ėjęs iki pat nepriklausomybės atkūrimo. Leidinyje skelbiami jo straipsnių, kalbų rankraščiai, laiškai, atmintinės, kelionių aprašymai, oficialūs dokumentai, kurie atskleidžia ilgą ir sudėtingą diplomato gyvenimo kelią, jo visuomeninę veiklą išeivijoje. Skaitytojai taip pat gali sužinoti apie Lietuvos generalinio konsulato Niujorke veiklą, išeivių organizacijas ir tarpusavio santykius. Plačiame Juozo Skiriaus įvade supažindinama su Aniceto Simučio biografija, diplomatine veikla nepriklausomoje ir okupuotoje Lietuvoje, kūrybiniais bei publicistiniais darbais. Leidinys paįvairintas diplomato veiklą atspindinčiomis nuotraukomis, pateikiama išsami pavardžių rodyklė.

Už Laisvę ir Tėvynę

Šalia daugybės knygų apie Lietuvos partizanų kovas nepelnytai buvo užmirštas gausus nuotraukų fondas. Tos nuotraukos – tai dokumentinė medžiaga, pasakojanti apie svarbiausius partizanų gyvenimo įvykius – vadų susitikimus, mokymus, partizanų buitį, aprangą ir pan. Kita vertus, tai jaunų žmonių veidai, akys, ir jose galima įžvelgti daugiau negu kai kuriuose tekstuose.
Albumo struktūra parinkta laikantis istorinės logikos – atskirai pateikiamos partizanų apygardos (9 skyriai) bei temos (vyriausioji vadovybė, ginkluotė, spauda ir kt.). Kiekvienam skyriui parengtas informacinis tekstas, kuris kartu su nuotraukų aprašais ir asmenvardžių išplėstine rodykle sudaro albumo informacinę dalį. Taip siekiama prieinamomis formomis papasakoti pokario partizanų istoriją net tiems, kurie apie ją žino mažai arba visai nieko nežino.
Tai antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.

Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija

Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.