2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Kronika - Svėdasuose išreikšta pagarba laisvės kovotojams

Gražus ir jaukus Anykščių rajono Svėdasų miestelis pastaruoju metu dar labiau išgražėjo, tapo dar patrauklesnis. Jo centre esantis skveras 2009 m. birželio 28 d. pasipuošė originaliu pilko granito paminklu, vaizduojančiu kulkų nukirstas eglių viršūnes ir simbolizuojančiu pokario metų laisvės šauklių miško brolių kovą.


Gimtajam Svėdasų kraštui paminklą, įamžinantį Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, dovanojo Ohajo valstijoje (JAV) gyvenantis dr. Zenonas Prūsas. Miškininkas, ekonomistas, mokslininkas, visuomenininkas ir lietuvybės puoselėtojas Z. Prūsas daugiau kaip šešiasdešimt metų gyvena toli nuo Tėvynės, bet ryšių su ja niekuomet nenutraukė. 1999 m. jis išleido autobiografinę knygą „Dvidešimtojo amžiaus verpetuose“, kurioje aprašė savo šeimos istoriją, artimiesiems tekusius likimo išbandymus ir tremties baisumus.


Organizaciniais paminklo kūrimo ir statymo reikalais rūpinosi Vilniuje gyvenanti mecenato sesuo gamtos mokslų daktarė Janina Prūsaitė ir brolis Juozas Prūsas. Paminklą sukūrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) skulptorius Jonas Jagėla, kuris specializuojasi įamžinti laisvės kovotojų atminimą.


Gimęs ir augęs Kupiškio krašte, Čivų k., vietovėje tarp Kupiškio ir Skapiškio, J. Jagėla prisipažįsta, kad apie partizanų kovas žino ne tik iš knygų. Jo šeima rėmė partizanus, daug miško brolių buvo tėvo draugai, naktimis dažnai ateidavę iš Šimonių girios. Iki šiol skulptorius negali išlikti ramus išgirdęs beldžiantis – tai jam primena, kaip partizanai naktimis belsdavosi į jų namų duris. Tėvai suguldydavo vaikus ir laukdavo naktinių svečių, paruošdavo jiems maisto. Skulptorius pamena per miegus matydavęs ant savo vaikiškos lovelės sukabintus partizanų ginklus, girdėdavęs tylias kalbas. Na o dieną dažnai į jų trobą su triukšmu įvirsdavo stribai, kurie partizanų ieškodavo net spintoje ir krosnyje, piktais balsais išgąsdindami vaikus...


Skulptorius sako, kad paminklas Svėda-suose – jau dešimtas toks jo kūrinys. Ir pirmasis, esantis arčiausiai jo tėviškės...


Anykščių r. savivaldybė pernai skyrė lėšų skverui sutvarkyti, o darbus atliko konkursą laimėjusios UAB „Ukmergės versmės“ darbuotojai. Paminklo detales iš granito gamino ir montavo alytiškė UAB „Sonetas ir Ko“. Tvarkant skverą ir statant paminklą rūpesčių pakako ir Svėdasų seniūnui Valentinui Neniškiui.


Dabar visi rūpesčiai ir darbai jau praeityje. Paminklas puošia miestelio centrą, džiugina ir svėdasiškių, ir pro šalį keliaujančių žmonių akį. O birželio 28-ąją per tradicinius didžiuosius Šv. Petro ir Pauliaus atlaidus Svėdasuose vyko prasminga Lietuvos laisvės kovotojų pagerbimo šventė, paminklas buvo iškilmingai pašventintas ir atidengtas.


Po šv. Mišių Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje būriai žmonių užtvindė miestelio centrą, kur skambant Lietuvos Respublikos himnui jaunieji skautai, kariai savanoriai, šauliai, buvę partizanai ir jų ryšininkai pakėlė šalies ir Svėdasų vėliavas. Iškilmes prie paminklo skambiais eilėraščio posmais apie partizanus pradėjo renginio vedėja – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos moksleivė, jaunoji vietos kultūros namų saviveiklininkė Ramunė Lapienytė. Paminklą pašventino Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, o simbolinę juostą nurišo iš Jungtinių Valstijų atvykęs mecenato Z. Prūso sūnus Paulius Algis Prūsas, dosniojo kraštiečio brolis Juozas, seserys Janina ir Nijolė. Visų svėdasiškių kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimas pagerbtas tylos minute, o Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno 1-osios šaulių kuopos šauliai pagarbą žuvusiems laisvės šaukliams išreiškė ginklų salvėmis. Paminklo statytojus svėdasiškiai papuošė ąžuolo lapų vainikais.


Prie ką tik pastatyto paminklo Anykščių r. savivaldybės administracijos darbuotojas istorikas Gintaras Vaičiūnas apžvelgė Svėdasų krašto partizanų veiklą. Daug vertingų minčių išsakė, paminklo kaip partizanų patriotiškumo simbolio reikšmę pabrėžė, svėdasiškius būti vertus laisvės kovotojų atminimo kvietė kalbėję LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Anykščių r. savivaldybės mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis, buvęs paminklo mecenato Z. Prūso klasės draugas ir buvęs Lietuvos Respublikos ambasadorius Pietų Amerikoje Vytautas Dambrava, Lietuvos Respublikos Seimo nariai anykštėnas Antanas Baura ir rokiškėnas Algis Kuzulėnas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, partizanų kovas menanti buvusi pedagogė, rašytoja Danutė Šilinienė, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas ir kiti svečiai. Ne vienas jų išsakė nuoširdžius padėkos žodžius kraštiečiui Z. Prūsui už tokią gražią ir prasmingą dovaną Svėdasams ir svėdasiškiams. Na o dailiai įrištas padėkas, skirtas dosniajam mecenatui, garbūs svečiai, atsakingi pareigūnai įteikė jo sūnui Pauliui Algiui. Gaila, kad garbaus amžiaus geradarys jau nebegalėjo leistis į tolimą ir varginančią kelionę į gimtąjį kraštą.


Tarp pasisakymų šalia paminklo skambėjo patriotinės dainos, kurias atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės choro „Aidas“ kamerinis ansamblis (vad. Tadas Šumskas), Anykščių tremtinių choras (vad. Rimvydas Griauzdė), Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus etnografinis ansamblis (vad. Rožė Lapienienė), ištraukas iš lietuvių autorių kūrybos skaitė kraštietis aktorius Ferdinandas Jakšys.


Gražios svėdasiškių šventės metu buvo pristatytas ir ką tik išleistas žurnalisto Vytauto Bagdono fotografijų albumas „Nusilenkime Vaižganto žemei...“, skirtas J. Tumui-Vaižgantui ir kitiems svėdasiškiams. Šio solidaus leidinio idėjos autorius ir rėmėjas – tas pats Z. Prūsas, nepagailėjęs savo santaupų ir paminklui, ir fotografijų albumui.


Svėdasų kultūros namuose veikė didelio susidomėjimo sulaukusi LGGRTC Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Mes nemirę...“


Vytautas Bagdonas



Paminklas Svėdasų krašto kovotojams dėl Lietuvos laisvės

Paminklo atidengimo iškilmėse (iš kairės): mecenato Zenono Prūso sūnus Paulius Algis, brolis Juozas, seserys Nijolė ir Janina


„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”