2020 m. lapkričio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Molotovo–Ribbentropo pakto ir Baltijos kelio metinių minėjimas

2009 m. rugpjūčio 23-ioji buvo neeilinė Lietuvoje. Tą dieną paminėtos ne tik 70-osios Molotovo–Ribbentropo pakto, bet ir 20-osios Baltijos kelio metinės. Nors be 1939 m. rugpjūčio 23-iosios nebūtų buvę ir 1989 m. rugpjūčio 23-iosios, tačiau šiemet daugiau dėmesio skirta Baltijos kelio sukakčiai. Ir neatsitiktinai – juk prieš du dešimtmečius ši diena geriau nei bet kas kita parodė Baltijos tautų atgimimą, vienybę ir bendrą siekį atkurti nepriklausomybę. Baltijos kelio akcija buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu – šiemet ji įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ programos tarptautinį registrą. Visoje Lietuvoje vyko įvairūs Baltijos kelio 20-mečiui skirti renginiai.


Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) šią sukaktį pradėjo minėti rugpjūčio 21 d., kai Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse buvo atidaryta Latvijos valstybinio archyvo paroda „Prahos pavasario ir „Chartijos 77“ atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse“. Ši paroda buvo pasirinkta neatsitiktinai. Joje kalbama ne tiek apie XX a. septintojo dešimtmečio įvykius Čekoslovakijoje, kiek apie laisvės dvasią, Baltijos šalių žmonių širdyse rusenusią per visą okupacijos laikotarpį. Greta dokumentų ir fotografijų iš Latvijos parodoje eksponuojama medžiagos iš Estijos ir Lietuvos. Nušviečiami protestai ir pareiškimai dėl pažeidinėjamų žmogaus teisių, pogrindžio organizacijų veikla, 1979 m. rugpjūčio 23 d. 45 pabaltijiečių pasirašytas memorandumas, raginantis Atlanto chartiją pasirašiusių šalių vyriausybes ir Jungtinių Tautų Generalinį sekretorių pripažinti okupuotų Baltijos šalių teisę į nepriklausomybę. Parodoje nemažai vietos skirta ir keliui į laisvę XX a. devintajame dešimtmetyje, o baigiama ji 1990 m. vaizdais, kai viena po kitos visos trys Baltijos valstybės paskelbė nepriklausomybę.

Į šį renginį buvo pakviesta ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri mielai priėmė kvietimą. Rugpjūčio 21 d. popietę ji pirmiausia atvyko į buvusiuose KGB rūmuose įsikūrusį Genocido aukų muziejų. Čia Prezidentę D. Grybauskaitę pasitiko LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis. Nors gražią ir saulėtą dieną patekus į niūrią praeitį menančias patalpas buvo nejauku ir šiurpoka, Prezidentė, lydima E. Peikštenio, nusileido į pastato pusrūsyje išlikusį buvusį KGB vidaus kalėjimą, kur apžiūrėjo mirties nuosprendžio vykdymo patalpoje įrengtą ekspoziciją. Pirmame aukšte jos laukė didvyrišką partizaninį karą nušviečianti ekspozicija. Ją apžiūrėdama, šalies vadovė prisiminė savo mamos išsaugotas tų laikų nuotraukas ir pažadėjo jas perduoti muziejui.


Susipažinusi su Genocido aukų muziejumi, Prezidentė nuvyko į Tuskulėnus. Rimties parke ji apsilankė kolumbariume ir pagerbė ten besiilsinčių sovietinio genocido au-kų, kurių palaikai buvo rasti 1994–1996 ir 2003 m. Tuskulėnų dvaro teritorijoje vykusių archeologinių tyrimų metu, atminimą. Pasigrožėjusi parku ir rekonstruotais dvaro pastatais, Prezidentė pasuko į buvusioje dvaro oficinoje įrengtą salę, kurioje turėjo vykti parodos atidarymas. Ten jau laukė gausus būrys susirinkusiųjų. Parodos atidaryme dalyvavo užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, buvę laisvės kovotojai ir neginkluotojo pasipriešinimo dalyviai, parodos rengėjai iš Latvijos valstybinio archyvo. Susirinkusiuosius pasveikinus LGGRTC generalinei direktorei T. B. Burauskaitei, žodį tarė Lietuvos Respublikos Prezidentė. Savo kalboje ji prisipažino buvusi sukrėsta tą dieną Genocido aukų muziejuje matytų žiaurios praeities įrodymų ir pasidžiaugė, kad Baltijos kelias Lietuvą, Latviją ir Estiją atvedė į laisvę. Po Prezidentės į parodos atidarymo dalyvius kreipėsi Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis ir viena iš parodos iniciatorių, Latvijos Respublikos ambasadorė Čekijoje Argita Daudzė. Po oficialiosios atidarymo dalies ponia A. Daudzė supažindino mūsų šalies vadovę su ekspozicija. Prezidentė susidomėjusi klausėsi jos pasakojimo, gyvai ir šiltai bendravo su kitais renginio dalyviais, antisovietiniame pasipriešinime dalyvavusiais asmenimis. Norisi tikėtis, kad tiek jai, tiek kitiems tą dieną Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse susirinkusiems žmonėms liko malonūs įspūdžiai.


Paroda buvo atidaryta, Baltijos kelio 20-mečiui skirti renginiai baigėsi, o Genocido aukų muziejaus svečių garbės knygoje liko Lietuvos Respublikos Prezidentės įrašas: „Sukrečianti ekspozicija ir svarbi muziejaus misija parodyti tautos laisvės kainą. Dalia Grybauskaitė. 21 08 2009.“


Vilma Juozevičiūtė


Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę su Genocido aukų muziejaus ekspozicijomis supažindina muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis Prezidentė pasirašo svečių garbės knygoje
Parodos atidarymo akimirka.
Iš kairės: LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė,
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė,
Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis
Latvijos valstybinio archyvo parodą šalies vadovei pristato Latvijos Respublikos ambasadorė Čekijoje Argita Daudzė.
Dešinėje – vienas iš parodos rengėjų Ritvaras Jansonas
Lietuvos Respublikos Prezidentė su aktyviais antisovietinio pasipriešinimo dalyviais Nijole Sadūnaite ir Antanu Terlecku


„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”