2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Stanislovas Buchaveckas

Kražių valsčiaus žydų bendruomenės žūtis 1941 m.:
kai kurie faktai, problemos, atsakymai, likę klausimai


- Santrauka -

 

Straipsnio tikslas – atskleisti su holokaustu susijusius 1941 m. vasaros įvykius Raseinių apskrities Kražių valsčiuje, šių nusikaltimų ypatybes toje Lietuvos provincijos lokalioje teritorijoje, parodyti, net ir turint menką šaltinių bazę, nacių vaidmenį, metodus ir „technologijas“, taikytas įtraukiant lietuvius į žydų išpilietinimo ir izoliavimo priemones ir akcijas, taip pat pagal galimybes atkurti paskutinį nusikalstamą aktą – žudynes, kurios kiekviename valsčiuje turėjo specifinių bruožų.


Kražiuose žydų getas, kuriame vėliau atsidūrė ir Karklėnų bažnytkaimio žydai, buvo įrengtas šalia miestelio buvusio dvaro daržinėje. Jį iš pradžių saugojo vokiečių kareiviai, vėliau – lietuviai. Žydams žudyti (apie 350 aukų) naciai panaudojo po 1941 m. Birželio antisovietinio sukilimo sudarytą valsčiaus sukarintą savanorių būrį (dalį jo narių). 1941 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje pirmoji žydų egzekucija vyko Kuprės miške, į kurį suaugusieji buvo išvežti sunkvežimiais tarsi į darbus. Kad žydai bus žudomi, nežinojo ir beveik visi konvojininkai lietuviai. Vokiečių policijos ir du SD karininkai, pribaiginėję sužeistuosius automatų serijomis, siekė, kad kiekvienas egzekucijos vietoje atsidūręs lietuvis nušautų bent vieną žydą. Atsisakiusius šaudyti grasinta nužudyti kartu su žydais, bet pasitenkinta kai kuriuos iš jų primušant. Kražių valsčiaus žydų bendruomenės išžudymas iliustruoja A operatyvinės grupės vado Walterio Stahleckerio planą vokiečiams likti užkulisyje (antrajame plane) ir sukurti įvaizdį, neva Vermachto „išvaduoti gyventojai patys savaime griebėsi griežčiausių priemonių prieš bolševikinius ir žydiškuosius priešus“. Rugpjūčio pabaigoje prie Medžiokalnio (netoli geto) nušauta dar apie 70 žydų (daugiausia vaikų), kuriuos nužudė keli lietuvių pagalbinės policijos tarnautojai. Išsigelbėjo apie 20 Kražių valsčiaus žydų, dauguma – slapstomi vietos žmonių.


Susidarius „kritinei masei“ lokalių tyrimų apie miestelių ir kaimų žydų bendruomenių žūtį, bus galima papildyti istoriografiją žydų žudynių provincijoje klausimais, patikslinti kai kurias lietuvių ir užsienio istorikų istoriografines nuostatas apie holokaustą Lietuvoje, kurią Vokietijos naciai 1941 m. pavertė žydų masinių žudynių poligonu.




Destruction of the Kražiai Rural District Jewish Community in 1941:
Some Facts, Problems, Answers, Pending Questions


- Summary -


The article is aimed at revealing events in the summer of 1941 in the Kražiai Rural District of the Raseiniai County, related to the holocaust, the specificities of those crimes in that local territory of Lithuania‘s province, showing, even if a minor basis of the sources is available, the role of Nazis, method and “technologies”, applied for attracting Lithuanians into the measures and actions for denaturalization of Jews as Lithuanian citizens and their isolation, as well as recreating, where possible, the last criminal act – a massacre which had the specific features in each rural district.


The Jewish ghetto in Kražiai where later also Jews from Karklėnai village with a church were placed was established in the former court barn near the township. At first, it was guarded by German soldiers, later by Lithuanians. For killing Jews (about 350 victims) the Nazis used the militarized squad of volunteers (part its members) from the rural district formed after the anti-Soviet Uprising in June 1941. At the end of July or beginning of August 1941 the first execution of Jews took place in the Kuprė forest , into which the adults were brought as if for work. Almost all Lithuanian guards did not know that Jews would be killed. The German police and two SD officers who finished off the wounded with the sub-machine gun series tried to achieve that each Lithuanian who was at the place of execution would shoot at least one Jew. Those who refused to shoot were threatened to be killed together with Jews, but instead some of them were just beaten. The massacre of the Jewish community of the Kražiai rural district illustrates the plan of Walter Stahlecker, Commander of the Operational Group A, for Germans to remain behind the scenes (in the second plan) and to create an image as if “the inhabitants liberated by Vermacht began themselves to apply the strictest measures against the Bolshevist and Jewish enemies”. At the end of August near Medžiokalnis (not far from the ghetto) another 70 Jews (mostly children) were shot, they were killed by the Lithuanian auxiliary police staff. About 20 Jews from the Kražiai rural district saved themselves; most were hidden by the local population.


With the “critical mass” of local investigation about the death of the Jewish communities of townships and villages formed, it would be possible to supplement the historiography on the issues of the massacre of Jews in the province, to update some historiography approaches of Lithuanian and foreign historians about the holocaust in Lithuania, which was turned into the firing ground of the Jewish mass massacre by the German Nazis in 1941.




„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”