2020 m. spalio 24 d.
Paieška
Biudžetinė įstaiga, Didžioji g. 17/1, LT-01128 Vilnius, įm. k. 191428780. tel. (8~5) 231 4139, faks. (8~5) 279 1033, centras@genocid.lt
Versija spausdinimui
Juozas Banionis

Lietuvos laisvinimo sąjūdis Vakaruose XX a. septintajame dešimtmetyje:
telkėsi naujoji karta


- Santrauka -

 

XX a. septintajame dešimtmetyje keičiantis Rytų ir Vakarų santykiams ir atšylant šaltojo karo pašalui, atrodė, kad Lietuvoje įšaldoma sovietinė okupacija. Tačiau lietuvių išeivija – laisvoji lietuvija – nenurimo ir toliau būrėsi į Lietuvos laisvinimo sąjūdį, kuris nagrinėjamu laikotarpiu toliau stiprėjo. Tai patvirtina gausėjančios besitelkiančių į tėvynės laisvinimo organizacijas išeivių gretos ir aktyvumas. Greta šioje veikloje besireiškiančių Amerikos lietuvių tarybos (ALT), Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), Lietuvos laisvės komiteto (LLK) iškilo ir Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB).


ALT, keldama Lietuvos laisvės bylą, toliau veikė atstovaudama JAV lietuviams ir, palaikydama ryšius su Baltaisiais rūmais, Valstybės departamentu bei Kongresu, nuolat priminė ten lietuvių tautos siekius. VLIK’as, siekdamas aktyviau rūpintis Lietuvos laisvės byla, mėgino sujungti kitus laisvinimo sąjūdžio dalyvius (LLK, PLB) ir kėlė šiuos uždavinius: stiprinti kovą su sovietų kolonializmu Lietuvoje, atskleisti čia vykdomą rusinimą, reikalauti Lietuvai besąlyginės laisvo apsisprendimo teisės, telkti šiai veiklai jaunuomenę, rengti informaciją apie padėtį Lietuvoje ir skleisti ją žiniasklaidoje. Reikšmingas visai lietuvių išeivijai buvo PLB darbas buriant jaunuomenę į 1966 m. vykusį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kuriame patvirtinta nuostata siekti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. LLK, likęs vienintele „grynai egziline“ organizacija Vakaruose, įsitraukė į Lietuvos laisvinimo procesą ir reiškėsi Pavergtųjų Europos tautų asamblėjoje (PETA). Nepavykus VLIK’ui įkurti vienos Lietuvos laisvinimo organizacijos, bet siekiant išlaikyti laisvinimo sąjūdžio kryptingumą, septintojo dešimtmečio viduryje (1965 m. sausio 8–9 d.) šiame sąjūdyje besireiškiantys veiksniai kartu su Lietuvos diplomatine tarnyba (LDT) Čikagoje sutarė derinti savo darbus ginant Lietuvos laisvės bylą.


Nagrinėjamu laikotarpiu stiprėjo sovietų okupuotų Baltijos tautų išeivijos siekis vienytis. Pirmiausia bendras rūpinimasis savo šalių laisve 1961 m. suvedė ALT bei atitinkamas Amerikos latvių ir estų organizacijas į Jungtinį Amerikos baltų komitetą (JBAC). Tais pačiais metais susikūręs naujas JAV estų, latvių ir lietuvių išeivijos junginys – Rezoliucijoms remti komitetas (RRK) – įtraukė į savo veiklą ir amerikiečių politikus bei intelektualus. Nuoseklų šio komiteto darbą apvainikavo 1966 m. pasiektas laimėjimas, kai JAV Kongresas priėmė rezoliuciją (H. Con. Res. 416), palaikančią Baltijos tautų laisvės bylą. 1966 m. pasireiškė ir jaunoji baltiečių karta, įkurdama dar vieną visuomeninę organizaciją – BATUN (Baltic Appeal to the United Nations), kuri veikė Niujorke ir teikė JTO bei atskirų valstybių atstovybėms prie jos informaciją apie sovietų okupuotų Baltijos šalių nepriklausomybės siekius.



Lithuania’s Liberation Movement in the West in the Seventh Decade of the 20th Century:
A New Generation Came Forth


- Summary -

 

In the 7th decade of the 20th century, with the relations between East and West undergoing changes and the frozen ground of the cold war warming up, it seemed that the Soviet occupation in Lithuania became frozen. The Lithuanian émigrés – free Lithuanians, however, did not become quiet and further rallied into Lithuania’s Liberation Movement, which got strengthened further on in the period under study. This is confirmed by the increasing number of emigrants uniting into homeland liberation organizations and their activity. Alongside the Lithuanian American Council (ALT), Supreme Committee for Liberation of Lithuania (VLIK), Lithuanian Freedom Committee (LLK), which became manifest in this activity, the World Lithuanian Community (PLB) also emerged.


ALT, while initiating the Lithuania’s independence case, acted further representing the USA for Lithuanians and, while maintaining relations with the White House, the State Department and the Congress, permanently reminded here the goals of the Lithuanian nation. VLIK, seeking to be more actively concerned with Lithuania’s independence case, made efforts to unite other participants of the liberation movement (LLK, PLB) and set forth the following tasks: to strengthen the fight against Soviet colonialism in Lithuania, to disclose the Russification that was effected here, to demand the right of the unconditional free self-determination for Lithuania, to organize young people for that activity, to prepare information on the situation in Lithuania and disseminate it in mass media. The important work of the World Lithuanian Community for the whole Lithuanian émigré was to gather young people to the World Lithuanian Youth Congress in 1966, where the approach to strive for Lithuania’s freedom and independence was approved. LLK that remained the only “purely exile” organization in the West got involved in Lithuania’s liberation process and manifested itself in the Assembly of Captive European Nations (ACEN). With VLIK failing to set up one Lithuania’s liberation organization, but seeking to maintain the purposefulness of the liberation movement, in the middle of the seventh decade (on January 8–9, 1965) the factors manifesting themselves in this movement together with the Lithuanian Diplomatic Service (LDT) in Chicago agreed to coordinate their works in defending Lithuania’s independence case.


In the period under study, the aim for uniting was strengthened by the émigré of the Soviet occupied Baltic nations. First of all, the common concern for the freedom of their countries in 1961 united ALT and the corresponding Latvian and Estonian American organizations into the Joint Baltic American National Committee (JBAC). A new committee that was set up in the same year, the combination of Estonian, Latvian and Lithuanian USA émigrés – the Committee for Support of Resolutions (RRK) also involved in their activities the American politicians and intellectuals. The consistent work of that Committee was the achievement in 1966 that the USA Congress adopted a resolution (H. Con. Res. 416), supporting the independence case of the Baltic nations. In 1966, the Baltic young generation emerged, which established another public organization – BATUN (Baltic Appeal to the United Nations), which operated in New York and supplied information to the UNO and representations of the individual states under it about the goals for the independence of the Baltic countries, occupied by the Soviets.




„Genocidas ir rezistencija“ 2009 m. Nr. 2(26)
© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Sukūrė: „Teratekas”