|
VYTAUTAS VITALIUS GAVĖNAS-VAMPYRAS
|
2005 m. vasario 9 d. sukako 55 metai,
kai Vilkaviškio apskrityje, Gižų valsčiuje, Vižaidų kaime išduoti MGB agento žuvo
Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas, vienas pirmųjų partizanų vadų ir apygardos
kūrėjų Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, vado adjutantas Stasys Ališauskas-Kalinys
ir rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Albinas Švedas-Radastas |
|
 |
Vytautas Gavėnas-Vampyras gimė 1922 m.
Ožkasvilių kaime (Marijampolės aps.) ūkininkų šeimoje. Nuo 1940 m. pabaigos dalyvavo
pogrindinėje antisovietinėje veikloje. 1941 m. gegužės mėnesį organizaciniais
reikalais buvo nuvykęs į Rytų Prūsiją. Grįžtant sovietų pasieniečių buvo
sužeistas ir suimtas, įkalintas Marijampolės kalėjime, vėliau – išlaisvintas
sukilėlių.
Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, V. Gavėnas dirbo Vyriausiajame
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų štabe, vėliau – Lietuvos aktyvistų fronto štabe.
1942–1943 m. mokėsi Kauno prekybos mokykloje, bet dėl antinacinės veiklos mokslą
turėjo nutraukti. 1944 m. Vytautas Gavėnas-Vampyras ėmė telkti Marijampolės
apskrities Ožkasvilių, Valavičių, Širvydų ir kitų kaimų vyrus partizaninei kovai. |
Tauro
apygardos štabo pareigūnas Vytautas Gavėnas-Vampyras. 1948 m. |
1944
m. vasarą iš partizanų būrių suformavo Vytauto rinktinę, kuriai vėliau vadovavo.
1945 m. birželio 25 d. žuvus broliui Vladui ir dar dviems partizanams, jis slapta
suorganizavo jų laidotuves, dalyvavo gedulingose pamaldose ir prisiekė kovoti iki
pergalės arba mirties.
1945 m. liepos 19 d. pas Skardupių kleboną Antaną Ylių V. Gavėnas
susitiko su aviacijos kapitonu Leonu Tauniu, vyr. ltn. Albinu Ratkeliu ir Jonu Pileckiu.
Buvo aptarti partizanų būrių bendradarbiavimo, organizacijos, spaudos ir partizanų
štabo įkūrimo klausimai. Tų pačių metų rugpjūčio 15 d. įkūrus Tauro partizanų
apygardą, V. Gavėnas dirbo apygardos štabe baudžiamojo skyriaus viršininku. |
|
1945 m. rugpjūčio 15 d. yra laikoma ir Vytauto rinktinės, kuriai vadovavo V.
Gavėnas-Vampyras, įkūrimo data. Rinktinė buvo padalyta į keturias kuopas. Pradžioje
joje buvo apie 40 gerai ginkluotų partizanų. Vytauto rinktinė, vadovaujant Vampyrui,
garsėjo gera organizacija, disciplinuotumu bei drausme. 1946 m. V. Gavėnui buvo
suteiktas jaunesniojo puskarininkio, po mėnesio – puskarininkio laipsnis. Metų
pabaigoje V. Gavėnas buvo paaukštintas į viršilas. 1947 m. rugpjūčio mėnesį jis
buvo perkeltas į Žalgirio rinktinę, o spalio mėnesį – į apygardos štabą eiti
specialių pareigų rinktinės vado teisėmis. 1948 m. gegužės mėnesį vėl tapo
Vytauto rinktinės vadu.
V. Gavėnas padėjo ruošti visas Juozo Lukšos-Skirmanto keliones už
„geležinės uždangos“.
|
 |
Tauro apygardos Vytauto
rinktinės štabo pareigūnai darbo metu. Pirmas iš kairės Stasys Ališauskas-Kalinys,
trečias Vytautas Gavėnas-Vampyras. 1949 m. |
1950 m. V.
Gavėnas-Vampyras žuvo išduotas kartu su dviem štabo pareigūnais. Vytauto rinktinės
partizanai dažnai užeidavo pas Vižaidų kaimo gyventoją Vladą Sauką. Jo sesuo Stasė
bei jis pats buvo aktyvūs ryšininkai, kuriais V. Gavėnas visiškai pasitikėjo. Jų
sodyba tapo susitikimų punktu. Tuo tarpu abu Saukos buvo užverbuoti saugumo. S.
Saukaitei buvo pavesta išaiškinti Vytauto rinktinės štabo žvalgus, ryšininkus ir
partizanų slėptuves.
1950 m. MGB kabinetuose buvo nutarta likviduoti V. Gavėną Saukų
namuose. Suderinus datą su saugumu, prie sodybos buvo įrengta pasala, vadovaujama MGB
leitenanto Pozdniakovo. Vasario 9 d. į agento sodybą atėjo Vytauto rinktinės vadas V.
Gavėnas-Vampyras, jo adjutantas S. Ališauskas-Kalinys (g. 1919 m., Gižų k.) bei
rinktinės žvalgybos skyriaus ir visuomeninės dalies viršininkas A. Švedas-Radastas
(g. 1927 m., Marijampolėje). Vakarieniaujant Saukaitė įpylė į gėrimą iš brolio
gauto specialaus preparato. Buvo tikimasi užmigusius partizanus paimti gyvus. Pavargę
vyrai sulipo ant aukšto miegoti. Sauka kreida lubose apibrėžė partizanų poilsio
vietą – čekistų žiniai. Preparatui pradėjus veikti, Kaliniui ir Radastui pasidarė
bloga ir juodu leidosi žemyn. Tai išgirdę kareiviai pradėjo šaudyti. Kalinys su
Radastu žuvo, o Vampyras buvo sužeistas. Matydamas, kad neišsigelbės, V.
Gavėnas-Vampyras nusišovė. |
|
 |
 |
 |
Tauro apygardos Vytauto
rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras (pirmas iš kairės) su savo broliu, taip pat
partizanu, Vladu Gavėnu-Tarzanu. 1945 m. |
Vytautas
Gavėnas-Vampyras (antras iš kairės) su bendražygiais. 1949 m. |
Tauro apygardos Vytauto
rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras ir apygardos vadas Jonas Aleščikas-Rymantas.
1948 m. |
|
Lietuvos Respublikos
Prezidento 2000 m. gegužės 15 d. dekretu Vytautas Vitalius Gavėnas buvo apdovanotas
Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties). Taip pat jam buvo suteiktas
majoro laipsnis (po mirties). 2000 m. gegužės 8 d. V. V. Gavėnui buvo suteiktas Kario
savanorio statusas (po mirties). |
Parengta pagal Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus bei Lietuvos ypatingojo
archyvo medžiagą
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Memorialinis departamentas
|