KIAUNELIŠKIO MŪŠIS

2005 m. kovo 11–12 d. sukako 60 metų, kai Labanoro girioje įvyko KIAUNELIŠKIO MŪŠIS

1944 m. spalio mėn. buvo įsteigtas LLA Tigro rinktinės štabas. Leono Vilučio-Bitinėlio ir jo bendražygių pastangomis sukūrus štabo branduolį, skubiai parengti įsakymai, kuriais remiantis besislapstantys vyrai būtų suskirstyti būriais, kuopomis, batalionais. Paskirta trylikos kuopų vadovybė Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskrityse. 1944 m. pabaigoje Tigro štabas pasiekė nemažų rezultatų organizuodamas Švenčionių ir Utenos apskričių partizanus. Remiantis LLA nuostatais buvo prisaikdinti ir priimti į LLA narius per 600 kovotojų. 1944 m. gruodžio mėn. į LLA pogrindžio veiklą įsitraukė Švenčionių apskrities miškuose nuleista 12 desantininkų grupė.

Antanas Krinickas-Romelis

Apolinaras Juršys-Vytenis

1945 m. vasario mėn. Švenčionių apskrityje vien Benedikto Kaletkos-Kęstučio kuopoje buvo per 300 gerai ginkluotų partizanų. Kuopos vado įsakymu gen. št. aviacijos mjr. Bronius Vaivada-Vilkas paruošė „Panteros“ planą, kuriame buvo numatyta Labanoro girioje įrengti dvi įtvirtintas, ilgalaikei gynybai pritaikytas stovyklas, savotiškas tvirtoves. Pirmą tokį bunkerį dar 1944 m. rudenį netoli Kiauneliškio įrengė LLA Tigro rinktinės Apolinaro Juršio-Vytenio vadovaujamas apie 60 partizanų (daugiausia iš Šiškinių kaimo) būrys. Žiemą prie jo prisijungė Antano Krinicko-Romelio vadovaujamas partizanų (irgi apie 60) būrys, kuris įrengė kitą bunkerį. Tai buvo gerai įrengti didžiuliai bunkeriai su apkasais. A. Juršio bunkerio partizanai gyveno Margio bunkeryje, o A. Krinicko – Kauno bunkeryje.

1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo NKVD kariuomenė, kurią sudarė 500 karių. Prasidėjo kautynės. Visi Margio bunkeryje buvę Vytenio būrio partizanai nutarė kautis. Kauno bunkeryje esantys Romelio būrio partizanai traukėsi, liko kautis tik 15. Kautynės vyko iki vakaro. Vakare į pagalbą atskubėjo apie 300 partizanų, priklausiusių LLA Tigro rinktinės štabo būriams. Pamatę, kad bunkerius apsupę enkavėdistai ilsisi, atidengė stiprią ugnį, prasilaužė prie Margio bunkerio ir bandė išvesti iš apsupties kovos draugus. Deja, Vytenio būrio partizanai nepažino saviškių ir atidengė ugnį, tad pastarieji turėjo atsitraukti. Priešas taip pat atsitraukė, tačiau išsikvietė pastiprinimą iš Švenčionių ir Utenos. Vėl prasidėjo kautynės, trukusios iki kovo 12 d. Priešo pajėgos buvo didelės – apie 2000 kareivių. Įsitvirtinę gynybai gerai parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Rusai prašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių, prieštankinių granatų, nes, jų pačių žodžiais tariant, „banditų jau nebeima paprastos granatos“. Mat įmestas į vidų granatas partizanai greit išsviesdavo laukan, ir jos sprogdavo tarp priešų.

Tik 12 d. pavakare bunkeriai buvo išsprogdinti. Margio bunkeryje žuvo LLA Tigro rinktinės štabo narys Vladas Vaitkevičius-Kirvis, būrio vadas A. Juršys-Vytenis ir per 50 šio būrio partizanų. Kauno bunkeryje žuvo per 20 A. Krinicko-Romelio būrio partizanų. Iš atėjusių rinktinės štabo partizanų kautynėse prie bunkerių žuvo LLA Tigro rinktinės štabo viršininkas Zenonas Jasaitis-Ūdras, štabo narys Pranas Snieška ir vienas nežinomas partizanas. Jų palaikus vietos stribai siauruku geležinkeliu nuvežė į Švenčionių geležinkelio stotį ir išniekino miestelio aikštėje. Vėliau užkasė prie Cirkliškio dvaro.

Kiauneliškio kautynėse patirti skaudūs nuostoliai rinktinei nebuvo pražūtingi: štabas persikėlė į Švenčionių valsčiaus Antanų miškus, būriai ir kuopos perėjo į naujus veikimo rajonus. Keitėsi ir veikimo taktika. Iki 1948 m. rugpjūčio Labanoro–Krivasalio partizanams vadovavo buvęs Kauno bunkerio partizanų vadas A. Krinickas-Romelis, o ginkluotas pasipriešinimas šiose apylinkėse palaužtas tik 1951 m.

2003 m. rugsėjo 7 d. Kiauneliškio mūšio metu žuvusių partizanų atminimui atidengta tipinių atminimo ženklų kompozicija.

Tipinių atminimo ženklų kompozicija Kiauneliškio mūšio metu žuvusių partizanų atminimui Labanoro girioje