ALGIMANTAS MATUSEVIČIUS (MATŪNAS)-NEPTŪNAS

Prieš 55-erius metus, 1950 m. birželio 22 d., Vilkaviškio aps. Pilviškių vls. Žiūrių-Gudelių kaimo apylinkėse žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas ir dar keturi laisvės kovotojai

„Per tamsoje paskendusią ir besiartinančio ryto aušros mažai tenušviečiamą mūsų gimtąją šalį nuskamba džiaugsmingi varpų aidai: Kristus kėlės – Aleliuja!! Švelniais akordais nuskamba Tėvynės laukais, papildydamos juos ir kildamos į aukštąjį dangų, linksmos triumfuojančios gyvenimo pergalės giesmės – Aleliuja, skelbdamos pasauliui, kad gyvenimas nugalėjo mirtį. Kristus kėlės, bet mūsų Tėvynė vis dar nesikelia. Dar vis kraujuotas Jos veidas ir ta, taip brangi ir lietuviui linksma buvusi šventė dar vis neleidžia pajusti tikrojo šios šventės džiaugsmo – Tėvynė dar nelaisva!!.. Bet kelsis Tėvynė!! Jos didvyrių sūnų sudėtos aukos neveltui!! <...> Brangūs Laisvės Kovotojai ir Rėmėjai, sveikinu ir linkiu Jums linksmų ir laimingų švenčių, raginu būti tvirtais ir nepalūžti kovoje, dar su didesniu atkaklumu ir pasišventimu ją tęsti. Su kėlusiu Kristumi prisikelkime mes ir prikelkime visą mūsų tautą kovon dėl tėvynės išsilaisvinimo.“

Tauro ir Dainavos apygardų partizanai. Pirmoje eilėje, viduryje – Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas

Ištrauka iš LLKS Tauro apygardos DLK Vytauto rinktinės 1950 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 8, pasirašyto rinktinės vado Algimanto Matusevičiaus-Neptūno

Anzelmas Algimantas Matusevičius gimė 1923 m. sausio 11 d. Šakių aps. Lekėčių vls. Šėtijų kaime. Jis buvo vyriausias vaikas šeimoje (vėliau dar gimė sesuo Gražina (1925 m.) ir brolis Vygandas (1930 m.). Anksti neteko motinos – Ona Matusevičienė mirė 1935 m. Tėvas, Viktoras Matusevičius, dirbo Šėtijų kaimo pradžios mokyklos vedėju, vėliau Sirvydų mokyklos mokytoju, buvo Šaulių sąjungos narys bei aktyvus Lekėčių krašto visuomenininkas. 1938 m. visoje Lietuvoje inteligentija ėmė lietuvinti savo pavardes. Taip Matusevičių šeima tapo Matūnais. Antrosios sovietų okupacijos metais Viktoras Matusevičius (Matūnas) buvo suimtas ir išvežtas į Komiją, kur dingo be žinios. Gražina ir Vygandas Matusevičiai (Matūnai) 1948 m. žuvo kovodami partizanų gretose.

Būsimasis partizanas A. Matusevičius mokėsi Eiciūnų (Paežerėlių vls.) pradžios mokykloje, Vilkijos gimnazijoje. 1943 m., taip ir nebaigęs gimnazijos, vedė Salomėją Skaisgirytę, ėmėsi ūkininkauti tėviškėje. Nuo pat antrosios sovietų okupacijos pradžios pradėjo organizuoti partizaninį judėjimą, dalyvavo kuriant Tauro apygardos Žalgirio rinktinę, vadovavo J. Basanavičiaus kuopai. 1945 m. rugpjūčio 29 d. A. Matusevičiaus (Matūno)-Neptūno šeima – besilaukianti kūdikio žmona Salomėja ir dukrelė Liucija – buvo ištremta į Molotovo (dabar Permės) sritį.

1947 m. A. Matusevičiui (Matūnui)-Neptūnui buvo suteiktas partizanų grandinio laipsnis, jis paskirtas Žalgirio rinktinės tremtinių, kalinių ir nukentėjusiųjų laisvės kovotojų šeimų globos poskyrio viršininku. 1949 m. pradžioje tapo rinktinės vado adjutantu, greitai po to – Vytauto rinktinės vado adjutantu, kovos su alkoholizmu komiteto pirmininku. 1950 m. vasario 9 d. A. Matusevičiui (Matūnui)-Neptūnui suteiktas puskarininkio, netrukus viršilos laipsnis, jam patikėtos Vytauto rinktinės vado pareigos.

1950 m. birželio 22 d. Žiūrių-Gudelių kaimo apylinkėse esančioje Talkiškių pelkėje besislepiančius penkis Tauro apygardos partizanus apsupo per 80 MGB specialaus pulko kareivių ir Marijampolės aps. skyriaus „liaudies gynėjų“. Susišaudymai vyko visą naktį, partizanai bandė ištrūkti iš apsupimo. Tą naktį, iš birželio 22-osios į 23-ąją, žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas, apygardos štabo narys Juozas Tamaliūnas-Stumbras, Vytauto rinktinės ūkio dalies viršininkas Antanas Grikietis-Slapukas, Žalgirio rinktinės partizanas Jonas Raulinaitis-Lokys ir Juozas Žemaitis-Kantas. Partizanų vadovybė apdovanojo A. Matusevičių (Matūną)-Neptūną (po mirties) 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi (su kardais).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę partizanų žūties vietoje buvo pastatytas paminklas. 2002 m. gegužės mėn. Algimantui Matusevičiui (Matūnui) suteiktas Kario savanorio statusas ir dimisijos majoro laipsnis (po mirties). Kario savanorio statusas (po mirties) taip pat suteiktas Juozui Tamaliūnui-Stumbrui, Jonui Raulinaičiui-Lokiui ir Antanui Grikiečiui-Slapukui.

Kryželiu pažymėta apytikrė A. Matusevičiaus (Matūno)-Neptūno ir jo bendražygių žūties vieta