ALFONSAS MORKŪNAS-PLIENAS

Prieš 55-erius metus, 1949 m. gruodžio 30 d., Ukmergės aps., Pabaisko vls., Juodkiškių kaime žuvo Didžiosios Kovos apygardos vadas ALFONSAS MORKŪNAS-PLIENAS, jo pavaduotojas Vladas Ališauskas-Puškinas, kuopos vadas Bronius Medelskas-Krienas ir dar du partizanai

Alfonsas Morkūnas, Jono s., gimė 1908 metais Juodžiūnų kaime (Žemaitkiemio vls., Ukmergės aps.). Augo su jaunesniaisiais broliais Stanislovu, gim. 1912 m., ir Karoliu, gim. 1920 m.

Jau 1941 m. Birželio sukilimo dienomis Lietuvos kariuomenės puskarininkis A. Morkūnas vykdė sukilėlių štabo nurodymus gimtosiose apylinkėse, vokiečių okupacijos metais buvo Vietinės rinktinės nariu. Prieš pat antrąją sovietų okupaciją jis ėmė ruoštis būsimam partizaniniam karui - rinko ginklus bei kareivišką aprangą, likusius praslinkus frontui Juodžiūnų kaimo apylinkėse. 1944 metais sovietinei kariuomenei okupavus kraštą, Alfonsas Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmėsi organizuoti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Žemaitkiemio, Šešuolių, Pabaisko valsčiuose (Ukmergės aps.), buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu būrio vado broliai - Stanislovas bei Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje.

1945 metų spalio mėn. Alfonsas Morkūnas-Plienas buvo paskirtas „B“ rinktinės vadu.

Didžiosios Kovos apygarda Jono Misiūno-Žalio Velnio iniciatyva ėmė veikti nuo 1944 metų, o oficialiai buvo įkurta 1945-ųjų pavasarį. Apygardą sudarė „A“ ir „B“ rinktinės, veikusios Vilniaus, Kauno ir Ukmergės apskrityse. 1946 metais, MGB infiltravus provokatorių į Didžiosios Kovos apygardos vadovybę, „A“ rinktinė buvo beveik visiškai sunaikinta. Sužinojęs apie išdavystę, „B“ rinktinės vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas nutraukė ryšį su apygardos vadovybe ir pradėjo veikti savarankiškai.

Lietuvos kariuomenės puskarininkis, būsimasis Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadas Alfonsas Morkūnas

1948 metų gegužę rinktinei buvo suteiktos apygardos teisės, o 1948 metų rugpjūčio mėn. Rytų Lietuvos (Kalnų) srities partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno įsakymu Alfonsas Morkūnas-Plienas buvo paskirtas Didžiosios Kovos apygardos vadu, jam suteiktas partizanų kapitono laipsnis. A. Morkūnas buvo gerbiamas už savo drąsą - net ir dienos metu jis suorganizuodavo susitikimus su kaimų ar miestelių gyventojais, agituodavo prieš sovietinę santvarką, kviesdavo prisidėti prie laisvės kovos.

Dėl provokatorių ir informatorių kovoti ir išlikti laisvės kovotojams darėsi vis sunkiau. 1949-ųjų gruodį MGB agentas Veter išsiaiškino, jog Juodkiškių kaimo (Pabaisko vls.) pradžios mokyklos ūkiniuose pastatuose įrengta slėptuvė. Gruodžio 30 dienos rytą MGB kariuomenė glaudžiu žiedu apsupo pastatus. Klojime po arklių gardu jie aptiko apygardos štabo bunkerį. Po įvykusio susišaudymo iš bunkerio buvo iškelti penkių žuvusių laisvės kovotojų kūnai. Tą lemtingą dieną žuvo Didžiosio Kovos apygardos vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas, jo pavaduotojas Vladas Ališauskas-Puškinas, kuopos vadas Bronius Medelskas-Krienas, Juozas Grigas-Geniukas ir Bronius Dūda-Narutis.

1997 metų gruodžio 29 dieną Alfonsui Morkūnui-Plienui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties); 1998 metų lapkričio 18 dienos LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabartinis atitikmuo – Vyčio kryžiaus ordino Didysis kryžius) (po mirties).

Didžiosios Kovos apygardos Plieno būrio partizanai. Spėjama, jog iš kairės pirmas, trečias ir šeštas yra broliai Morkūnai

Alfonso Morkūno-Plieno brolis Karolis-Klevas žuvo savo gimtajame Juodžiūnų kaime 1948 metų vasarį. 2002 metų gruodžio 20 dieną Karoliui Morkūnui-Klevui suteiktas Kario savanorio statusas (po mirties). Kitas brolis, Stanislovas-Tarzanas, dar iki 1955-ųjų kovojo, o iki 1965-ųjų slapstėsi, kol buvo išduotas. Suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjo lageryje, buvo tremtyje. Į Lietuvą sugrįžo tik 1980 metais, gyveno Kaune.