Vyčio apygarda įkurta 1944 m. pabaigoje. Veikė Panevėžio ir Ukmergės apskrityse bei dalyje Kėdainių apskrities. Apygardos kūrėjas ir pirmasis jos vadas Jonas Krištaponis žuvo 1945 m. Po jo žūties vadovavimą apygardai perėmęs Danielius Vaitelis-Briedis suvienijo iki tol savarankiškai veikusias rinktines. Tačiau rašytinių to meto dokumentų beveik nėra, nes vadas asmeniškai keliaudavo po būrius ir dažniausiai duodavo žodines instrukcijas.

1948 m. gegužės 13 d. žuvus Danieliui Vaiteliui-Briedžiui apygarda liko be vadovybės. Štabo atkūrimo ir struktūrų reorganizavimo ėmėsi Alfonsas Smetona-Žygaudas, iki tol buvęs apygardos vado adjutantu. Jam vadovaujant buvo įkurtos Krištaponio ir Briedžio rinktinės (jose – 4 rajonai), užmegzti glaudūs ryšiai su Šiaurės Rytų srities vadovybe.

Vyčio apygardos partizanai su vadu Alfonsu Smetona-Žygaudu (vidurinis pirmoje eilėje). Antroje eilėje iš kairės antra stovi Bronė Tarutytė-Berniukas, trečias – Alfonsas Gritėnas-Skalikas

1949 m. pradžioje buvo sudarytas naujas Vyčio apygardos štabas, kurio viršininku paskirtas Kostas Tvaska-Rugelis. Tuo pat metu sudaryti ir nauji rinktinių štabai, paskirti nauji rinktinių vadai. Apygardos struktūra nebuvo įprasta, kartais tas pats pareigūnas užimdavo kelias pareigas – būrio, rajono ir rinktinės vado. Būriai jungėsi ir skirstėsi taip, kaip buvo patogiau pagal situaciją.

A. Smetonos-Žygaudo vadovavimo metu apygardos štabas dislokavosi Šilų miške ir kaime. Štabas turėjo rašomųjų mašinėlių, rotatorių, spausdino įsakymus, instrukcijas, leido laikraštėlį „Lietuva brangi“. Taip pat A. Smetona-Žygaudas organizavo platų LLKS vyriausiosios vadovybės leidžiamos spaudos platintojų tinklą. 1949 m. vasarą štabas buvo išduotas, žuvo apygardos štabo viršininkas ir visi Krištaponio rinktinės pareigūnai. Nors nuostoliai ir buvo dideli, 1950 m. Vyčio apygardoje veikė 13 partizanų būrių, kurie jungė apie 100 aktyvių kovotojų.

Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir Alfonsas Smetona-Žygaudas poilsio minutę

Vyčio apygardos partizanai Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir Bronė Tarutytė-Berniukas bando jėgas…

1950 m. liepos 5 d., suimtam partizanui Alfonsui Stankevičiui-Fakyrui išdavus bendražygius, Kačėniškių miške (Panevėžio aps. Vadoklių vls.) buvo apsuptas Vyčio apygardos partizanų bunkeris, kuriame slėpėsi apygardos vadas ir du štabo nariai. MGB kareiviams susprogdinus bunkerį žuvo jame buvęs vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, apygardos ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas.

1999 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Alfonsas Smetona-Žygaudas (po mirties) buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžius), tą pačią dieną jam pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties). 1999 m. gegužės 27 d. A. Smetonai-Žygaudui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Kario savanorio statusas (po mirties) taip pat buvo suteiktas ir Alfonsui Gritėnui-Skalikui bei Bronei Tarutytei-Berniukui.

  Parengta pagal:

R. Kaunietis, Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis, 1 knyga, Vilnius, 1998
N. Gaškaitė, D. Kuodytė, A. Kašėta, B. Ulevičius, Lietuvos partizanai 1944–1953 m., Kaunas, 1996
Lietuvos naikinimas ir tautos kova, 1940–1998, Vilnius, 1999

Vyčio apygardos štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas, apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas ir štabo ūkio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas