LGGRTC LOGO

PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA, BRONIUS LIESIS-NAKTIS ir VYTAUTAS ŠNIUOLIS-SVAJŪNAS

 
Rugpjūčio 13 d. sukanka 55-eri metai, kai žuvo LLKS tarybos prezidiumo nariai , BRONIUS LIESIS-NAKTIS ir Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas VYTAUTAS ŠNIUOLIS-SVAJŪNAS

1949 m. rugpjūčio 13-osios naktį Petras Bartkus-Žadgaila, Bronius Liesis-Naktis, Vytautas Šniuolis-Svajūnas, Viktoras Šniuolis-Vitvytis ir Laurynas Mingilas-Džiugas atkeliavo į Užpelkių mišką (dabar Radviliškio r.). Ten jų jau laukė keturi Prisikėlimo apygardos partizanai. Tuomet stovykloje budėjusiam Viktorui Šniuoliui bekalbant su atėjusiu ryšininku, mišką ėmė supti MVD kariuomenė. Nelygiose kautynėse žuvo P. Bartkus-Žadgaila, B. Liesis-Naktis, V. Šniuolis-Svajūnas ir partizanai Girėnas bei Aitvariukas (vardai ir pavardės nežinomi). Sąjūdis neteko išskirtinių asmenybių - patyrusių kovotojų, poetų, nuo pat sovietinės okupacijos pradžios įsitraukusių į laisvės kovą. Prisiminkime svarbiausius jų biografijų faktus.

Petras Bartkus  

Petras Bartkus-Žadgaila gimė 1921 m. Pakapurnio k. (Raseinių aps.). Į rezistencinę veiklą įsitraukė 1941-aisiais, buvo aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje. Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus, dirbo Kęstučio apygardos štabe. Rašė eilėraščius, kuriuos partizanų spaudoje skelbė Alkupėno slapyvardžiu. Būdamas Kęstučio apygardos Organizacinio skyriaus viršininku, rūpinosi žemesniųjų partizanų grandžių centralizavimu. 1947 m. lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio pavedimu organizavo naują - Prisikėlimo - apygardą. 1948 m. kovo 15 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu, vėliau - LLKS tarybos prezidiumo sekretoriumi. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu P. Bartkus-Žadgaila apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

Petras Bartkus-Žadgaila, Dargis, Alkupėnas

Bronius Liesis

Bronius Liesis-Naktis gimė 1922 m. Ramygaloje (Panevėžio aps.), vėliau visa šeima persikėlė į Jurbarką. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais priklausė Laisvės gynėjų sąjungai, kurios įpareigotas baigė vokiečių karinės žvalgybos mokyklą. 1944 m. gruodžio mėn. desantu nuleistas Padruskalnio k. (Gudžiūnų vls., Kėdainių aps.). Iš čia patraukė į geriau pažįstamas Jurbarko apylinkes. 1945 m. pradžioje tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės partizanu, vėliau paskirtas apygardos štabo nariu. 1948 m. liepos 27 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos štabo viršininku. Redagavo laikraštį „Prisikėlimo ugnis“, rašė eilėraščius Ėglio slapyvardžiu. Jo kūryba spausdinta rinkinyje „Kovos keliu žengiant“ periodinėje partizanų spaudoje.

Liesio eilės

Bronius Liesis-Naktis, Kaukas, Ėglis

Broniaus Liesio-Ėglio eilėraštis, 1952 m. išspausdintas partizanų eilėraščių rinkinyje„.Mes nemirę“.

B. Liesis dalyvavo 1949 m. vasario 10.20 d. Minaičių k. (Radviliškio r.) vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. 1949 m. vasario 18 d. paskirtas LLKS tarybos prezidiumo nariu. Buvo LLKS Visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas. 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties).

KAM 1998 m. sausio 15 d. įsakymu B. Liesiui suteiktas majoro laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.

Vytautas Šniuolis

Vytautas Šniuolis-Svajūnas gimė 1924 m. Miežaičių k. (Radviliškio vls., Šiaulių aps.) ūkininkų šeimoje. Mokėsi Radviliškio progimnazijoje, 1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1944 m. - LLA narys. Nuo 1944 m. rugsėjo mėn. - Žaliosios rinktinės Juozo Mingilo-Vilko kuopos partizanas, vėliau - Atžalyno rinktinės štabo narys, Prisikėlimo apygardos štabo Informacijos ir spaudos skyriaus viršininkas. Po 1949 m. vasario mėn. Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo paskirtas apygardos štabo viršininku. Bendradarbiavo leidžiant spaudą, Vytenio slapyvardžiu rašė eilėraščius. Po žūties kovos draugai išleido jo eilėraščių rinkinį „Nevystančios sielos rožės“. 1998 m. lapkričio 23 d. V. Šniuoliui pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties). KAM 1998 m. gruodžio 7 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu V. Šniuolis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, 2001 m. gegužės 15 d. - Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Vytautas Šniuolis-Svajūnas, Vytenis

Parengta pagal:

Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje, Vilnius, 1999
N. Gaškaitė-Žemaitienė, Žuvusiųjų prezidentas, Vilnius, 1998
Lietuvos naikinimas ir tautos kova, 1940-1998,
Vilnius, 1999

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejus

Elegant Double.gif (808 bytes)

I PRADZIAAtnaujinta: 2004-09-10
Pasiūlymai ir pastabos - CompanyWebmaster

© Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras