 |
PETRAS BARTKUS-ŽADGAILA, BRONIUS LIESIS-NAKTIS ir VYTAUTAS
ŠNIUOLIS-SVAJŪNAS
|
Rugpjūčio 13 d. sukanka 55-eri metai, kai žuvo LLKS tarybos prezidiumo nariai , BRONIUS
LIESIS-NAKTIS ir Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas VYTAUTAS ŠNIUOLIS-SVAJŪNAS |
|
1949 m. rugpjūčio 13-osios naktį Petras
Bartkus-Žadgaila, Bronius Liesis-Naktis, Vytautas Šniuolis-Svajūnas, Viktoras
Šniuolis-Vitvytis ir Laurynas Mingilas-Džiugas atkeliavo į Užpelkių mišką (dabar
Radviliškio r.). Ten jų jau laukė keturi Prisikėlimo apygardos partizanai. Tuomet
stovykloje budėjusiam Viktorui Šniuoliui bekalbant su atėjusiu ryšininku, mišką
ėmė supti MVD kariuomenė. Nelygiose kautynėse žuvo P. Bartkus-Žadgaila, B. Liesis-Naktis,
V. Šniuolis-Svajūnas ir partizanai Girėnas bei Aitvariukas (vardai ir pavardės
nežinomi). Sąjūdis neteko išskirtinių asmenybių - patyrusių kovotojų, poetų, nuo
pat sovietinės okupacijos pradžios įsitraukusių į laisvės kovą. Prisiminkime
svarbiausius jų biografijų faktus. |
 |
Petras Bartkus-Žadgaila gimė 1921
m. Pakapurnio k. (Raseinių aps.). Į rezistencinę veiklą įsitraukė 1941-aisiais, buvo
aktyvus Lietuvos laisvės armijos narys. Studijavo Aukštesniojoje technikos mokykloje.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, subūrė Raseinių apskrities partizanus,
dirbo Kęstučio apygardos štabe. Rašė eilėraščius, kuriuos partizanų spaudoje
skelbė Alkupėno slapyvardžiu. Būdamas Kęstučio apygardos Organizacinio skyriaus
viršininku, rūpinosi žemesniųjų partizanų grandžių centralizavimu. 1947 m.
lapkričio mėn. Kęstučio apygardos vado Jono Žemaičio pavedimu organizavo naują -
Prisikėlimo - apygardą. 1948 m. kovo 15 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos vadu,
vėliau - LLKS tarybos prezidiumo sekretoriumi. Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m.
lapkričio 20 d. dekretu P. Bartkus-Žadgaila apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo
laipsnio ordinu. 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas,
Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu suteiktas pulkininko
laipsnis (po mirties). |
Petras Bartkus-Žadgaila,
Dargis, Alkupėnas |
|
 |
Bronius Liesis-Naktis gimė 1922 m.
Ramygaloje (Panevėžio aps.), vėliau visa šeima persikėlė į Jurbarką. Vytauto
Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką. Nacistinės Vokietijos okupacijos metais
priklausė Laisvės gynėjų sąjungai, kurios įpareigotas baigė vokiečių karinės
žvalgybos mokyklą. 1944 m. gruodžio mėn. desantu nuleistas Padruskalnio k.
(Gudžiūnų vls., Kėdainių aps.). Iš čia patraukė į geriau pažįstamas Jurbarko
apylinkes. 1945 m. pradžioje tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės
partizanu, vėliau paskirtas apygardos štabo nariu. 1948 m. liepos 27 d. paskirtas
Prisikėlimo apygardos štabo viršininku. Redagavo laikraštį „Prisikėlimo ugnis“,
rašė eilėraščius Ėglio slapyvardžiu. Jo kūryba spausdinta rinkinyje „Kovos keliu
žengiant“ periodinėje partizanų spaudoje. |
 |
Bronius Liesis-Naktis,
Kaukas, Ėglis |
|
Broniaus
Liesio-Ėglio eilėraštis, 1952 m. išspausdintas partizanų eilėraščių
rinkinyje„.Mes nemirę“. |
B. Liesis dalyvavo 1949 m. vasario 10.20 d.
Minaičių k. (Radviliškio r.) vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime,
kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos - Lietuvos laisvės
kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. 1949 m. vasario 18 d. paskirtas LLKS tarybos
prezidiumo nariu. Buvo LLKS Visuomeninės dalies Tautinio skyriaus viršininkas. 1997 m.
gruodžio 22 d. jam pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties).
KAM 1998 m. sausio 15 d. įsakymu B. Liesiui suteiktas majoro laipsnis.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu apdovanotas Vyčio
Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
|
 |
Vytautas Šniuolis-Svajūnas gimė
1924 m. Miežaičių k. (Radviliškio vls., Šiaulių aps.) ūkininkų šeimoje. Mokėsi
Radviliškio progimnazijoje, 1941 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1944 m. -
LLA narys. Nuo 1944 m. rugsėjo mėn. - Žaliosios rinktinės Juozo Mingilo-Vilko kuopos
partizanas, vėliau - Atžalyno rinktinės štabo narys, Prisikėlimo apygardos štabo
Informacijos ir spaudos skyriaus viršininkas. Po 1949 m. vasario mėn. Lietuvos
partizanų vadų suvažiavimo paskirtas apygardos štabo viršininku. Bendradarbiavo
leidžiant spaudą, Vytenio slapyvardžiu rašė eilėraščius. Po žūties kovos draugai
išleido jo eilėraščių rinkinį „Nevystančios sielos rožės“. 1998 m. lapkričio
23 d. V. Šniuoliui pripažintas Kario savanorio statusas (po mirties). KAM 1998 m.
gruodžio 7 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis. Lietuvos Respublikos Prezidento
1999 m. gegužės 19 d. dekretu V. Šniuolis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio
ordinu, 2001 m. gegužės 15 d. - Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. |
Vytautas
Šniuolis-Svajūnas, Vytenis |
|
Parengta pagal:
Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje, Vilnius, 1999
N. Gaškaitė-Žemaitienė, Žuvusiųjų prezidentas, Vilnius, 1998
Lietuvos naikinimas ir tautos kova, 1940-1998, Vilnius, 1999
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
Genocido aukų muziejus
|