TAURO APYGARDOS ŠTABAS

Prieš 60 metų, 1945-ųjų liepos 19 d., Marijampolės valsčiuje, Skardupių klebonijoje buvo įkurtas Tauro apygardos štabas

1944 m. vasarą, kuomet Suvalkijoje dar buvo frontas, šiaurės rytų ir vidurio Lietuvoje prasidėjo Lietuvos laisvės armijos (LLA) organizuotas ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupantams. Prasidėjus mobilizacijai į SSRS kariuomenę, Suvalkijos vyrai ėmė slapstytis miškuose ir burtis į būrius, o jau 1945 m. – telktis į stambesnius junginius.

1944-ųjų rugpjūtį Marijampolės aps. Kalvarijos vls., prie pat Lenkijos sienos, Vytautas Gavėnas-Vampyras suorganizavo partizanų grandį; Veiverių vls. leitenantas Alfonsas Arlauskas-Geležinis Vilkas subūrė partizanų grupę; Pakiauliškio kaimo jaunimą į partizanų grupę sutelkė Vincas Senavaitis-Šiaurys; Barzdų vls. LLA Suvalkų apygardos partizanų štabas suorganizavo Stirnos batalioną, kurio vadu tapo leitenantas Vytautas Bacevičius-Algis, Vygandas. 1945 m. birželio 17 d. Skardupių kaimo klebonas Antanas Ylius ir pas jį besislapstantis Jonas Pileckis įsteigė 1-ąjį Algimanto partizanų skyrių. Vėliau visų šių grupių pagrindu formavosi Tauro apygardos rinktinės, kuopos.

Prisiekia Tauro apygardos štabo pareigūnai.
Iš kairės: 1. Jonas Pileckis-Brokas; 2. Leonas Taunys-Kovas; 3. Antanas Ylius-Vilkas; 4. Albinas Ratkelis-Oželis; 5. Vytautas Gavėnas-Vampyras.
Marijampolės vls., Skardupių klebonija, 1945 m. liepos 19 d.

Suvalkijos partizanų būrių vadai ėmė ieškoti ryšių su kitais būriais ir vienyti krašto partizanus. 1945 m. liepą Vytautas Gavėnas-Vampyras, Albinas Ratkelis-Oželis ir kiti susisiekė su A. Yliumi bei J. Pileckiu ir nutarė sudaryti bendrą Suvalkijos partizanų vadovybę. Liepos 19 d. Skardupių klebonijoje įvyko pasitarimas, kurio metu nuspręsta įkurti Tauro apylinkę, aptartos jos ribos, neišeinančios už Marijampolės apskrities ribų, nutarta įsteigti apylinkės partizanų štabą. Štabo viršininku nutarta paskirti Lietuvos aviacijos kapitoną Leoną Taunį, Komplektavimo ir ginklavimo skyriaus viršininku – Joną Pileckį-Broką, Propagandos skyriaus viršininku – vyr. leitenantą Albiną Ratkelį-Oželį, Baudžiamojo skyriaus viršininku – Vytautą Gavėną-Vampyrą, Sanitarinės dalies viršininku ir kapelionu – kun. Antaną Ylių-Vilką. Štabo veiklos programą buvo nutarta sudaryti kito susitikimo metu. Posėdyje taip pat buvo svarstomi spaudos, partizanų būrių bendradarbiavimo ir organizaciniai klausimai.

Netrukus, tų pačių metų rugpjūčio 15 d., Skardupių klebonijoje įvyko štabo narių ir partizanų grupių atstovų pasitarimas. Jo metu Tauro apylinkė buvo išplėsta į apygardą. „Kaip valgant ir geriant kyla apetitas, taip ir mums, pradėjus veikti, atsirado noras ne tik veikti, bet ir plėstis, – savo prisiminimuose rašė A. Ylius-Vilkas. – Mes greitai pastebėjom, kad apylinkės ribos mums per siauros. Juk ir kiti lietuviai yra mūsų broliai... Kodėl juos turime palikti likimo valiai? Nutarėme kurti Apygardą.“ 1945 m. rugpjūčio 15 d. ir yra laikoma oficialia Tauro apygardos įkūrimo data.

Pasitarimo metu buvo nustatytos apygardos ribos: Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, Lazdijų ir dalis Alytaus bei Kauno (iki Nemuno) apskričių. Šiek tiek pertvarkyta vadovybė: apygardos vadu išrinktas L. Taunys-Kovas, štabo viršininku paskirtas buvęs Stirnos bataliono vadas V. Bacevičius-Vygandas, apygardos vado adjutantu – J. Pileckis-Brokas, Ginklavimosi skyriaus viršininku – A. Ratkelis-Oželis, Žvalgybos skyriaus viršininku – Vaclovas Pupelis-Tautvydas, Sanitarijos ir Ūkio – A. Ylius-Vilkas, kuris kartu ir toliau ėjo kapeliono pareigas. Bendru apygardos leidiniu tapo „Laisvės žvalgas“, kurio redaktoriumi paskirtas Vytautas Radzevičius-Vaidila. Įsteigtos penkios rinktinės: Geležinio Vilko, Perkūno, Stirnos, Vytauto ir Patrimpo. Pirmuoju Geležinio Vilko rinktinės vadu tapo majoras Zigmas Drunga-Šernas, vėliau jam perėjus dirbti į apygardos štabą, vadovavimą perėmė leitenantas Juozas Stravinskas-Žiedas. Rinktinė turėjo veikti Kauno aps. Garliavos ir Pakuonio, Marijampolės aps. Balbieriškio, Gudelių, Igliškėlių, Prienų, Sasnavos, Šilavoto ir Veiverių valsčiuose. Perkūno rinktinės vadu paskirtas kapitonas Vaclovas Navickas-Perkūnas. Rinktinės veikimo ribos turėjo apimti Lazdijų ir Alytaus apskritis kairėje Nemuno pusėje. Stirnos rinktinės vado pareigos teko Broniui Abramavičiui-Abramaičiui-Spygliui. Rinktinė turėjo veikti visoje Šakių apskrityje, Kauno aps. Zapyškio ir Garliavos, Marijampolės aps. Kazlų Rūdos bei Vilkaviškio aps. Pilviškių valsčiuose. Vytauto rinktinės vadu paskirtas V. Gavėnas-Vampyras. Jos veikimo teritorija apėmė visą Vilkaviškio apskritį ir Marijampolės apskrities vakarinę ir pietinę dalis. Patrimpo rinktinė turėjo veikti Marijampolėje, dirbti pogrindinį darbą ir atlikti visas štabo numatytas operacijas. Rinktinės vadu buvo paskirtas Vytautas Kulbokas-Vytenis.

Tauro apygardos ir jos rinktinių struktūra kito, atsižvelgiant į Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo organizacijos struktūrą, partizaninio karo Pietų Lietuvoje sąlygas. Jau 1946 m. kai kurios rinktinės buvo panaikintos, pertvarkytos, įsteigtos naujos, keičiami pavadinimai ir veikimo ribos.