VYTAUTO APYGARDA

Prieš 60 metų, 1945 m. rugpjūčio mėn., buvo įkurta Vytauto apygarda

Vytauto apygarda buvo stipriausia ir aktyviausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje. Būtent čia partizaninis judėjimas prasidėjo anksčiausiai, nes čia pirmiausia ir įžengė Raudonoji armija. Jau 1944 m. rugpjūčio 15 d. naktį partizanai užpuolė Zarasų kalėjimą ir bandė išvaduoti enkavėdistų suimtus žmones. Tų pačių metų rudenį aktyvūs organizaciniai procesai vyko Zarasų, Utenos ir Švenčionių apskrityse. Prie apygardos kūrimo ištakų buvo Lietuvos Respublikos kapitonas Afanasijus Kazanas su sūnumi Mykolu – Antazavės miškuose jie subūrė Lokio rinktinę, kurios štabas suformuotas gruodžio mėnesį.

Švenčionių apskrityje 1944 m. spalio 22 d. Tigro rinktinės susikūrimą inicijavo ir pirmuoju vadu tapo Lietuvos laisvės armijos narys Leonas Vilutis-Arūnas. Tą pačią dieną buvo suformuotas štabas, kurio viršininku tapo Jeronimas Bulka-Deimantas. Tigro rinktinės veiklos rajonas – Utenos, Švenčionių ir Zarasų apskritys. 1944 m. lapkričio mėnesį ant Ginučių piliakalnio įvyko susirėmimas su NKVD kariuomene. Mūšis buvo sėkmingas, partizanai pasitraukė be nuostolių. Mūšiui vadovavo ltn. Jonas Gimžauskas-Beržas. Paskatinti sėkmės, partizanai, vadovaujami Jono Tumėno, užpuolė Utenos aps. Alantos miestelį, sudegino vykdomojo komiteto pastatą, stribų štabą, nukovė apie 13 sovietų aktyvistų. 1945 m. pradžioje NKVD kariuomenė pradėjo plataus masto operacijas prieš partizanus. Buvo suimtas Tigro rinktinės vadas L. Vilutis-Arūnas. 1945 m. kovo 10–12 d. Labanoro girioje, netoli Kiauneliškio geležinkelio stoties vyko kautynės. Žuvo 83 partizanai. Po šių netekčių Tigro rinktinėje liko apie tris šimtus partizanų. NKVD pareigūnai suėmė Tigro rinktinės vadą kpt. Benediktą Kaletką-Kęstutį, štabavietės globėją rinktinės kapelioną Kirdeikių kun. Petrą Liutkų-Juodąjį Petrą, iš viso 9 partizanų vadus.

1945 m. birželio 15 d. naujojo Tigro rinktinės vado Jono Kimšto-Dobilo nurodymu Utenos vls. Biliakiemio k. sušauktame partizanų vadų posėdyje buvo įkurta nauja Šarūno rinktinė, jos vadu tapo Vladas Mikulėnas-Lubinas, Liepa, štabo viršininku paskirtas Vytautas Pakštas-Vaidila, Naras, žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininku – P. Zinkevičius-Aitvaras, Kalvis. Šarūno rinktinė leido laikraštėlį „Pogrindžio žodis“.

Iškilus būtinybei kurti partizanų rinktinių veiksmus koordinuojantį ir veiklos rajonus nustatantį partizanų štabą, 1945 m. rugpjūčio mėnesį Saldutiškio vls. Sudalaukio k. susirinkę partizanų vadai nutarė įkurti Vytauto apygardą. Vadu tapo J. Kimštas-Dobilas, Žalgiris, Žygūnas. Jam tapus Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vadu, Vytauto apygardai pradėjo vadovauti V. Mikulėnas-Lubinas. Štabo viršininku paskirtas Pranas Zinkevičius-Skudutis. Apygardai priklausė trys rinktinės: Tigro, veikusi Švenčionių apskrityje, Lokio, veikusi Zarasų ir Baltarusijos Svyrių apskrityse, bei Šarūno, veikusi Utenos apskrityje ir Švenčionių apskrities Saldutiškio valsčiuje. 1945 m. liepos–gruodžio mėn. skaudūs smūgiai ištiko Šarūno rinktinę. Per šį laikotarpį nukauta 362 partizanai. Iš štabo pareigūnų liko gyvas tik V. Pakštas-Vaidila. 1946 m. birželio mėnesį vietoj sunaikintos Šarūno rinktinės įkurta Liūto rinktinė, jos vadu tapo V. Pakštas-Vaidila, o nuo rugpjūčio – Vincas Kaulinis-Miškinis.

Lietuvos kariuomenės kapitonas Afanasijus Kazanas

Vladas Mikulėnas-Lubinas

Rezoliuciją, raginančią visus Lietuvos partizanus jungtis į apygardas, paskelbė ir 1945 m. rugsėjo 16 d. įkurtas Lietuvos išlaisvinimo komitetas (LIK). Pagal šią rezoliuciją Utenos, Zarasų, Panevėžio, Rokiškio ir Ukmergės apskritys turėjo sudaryti 5-ąją apygardą. Šis dokumentas jau post factum patvirtino LLA Vytauto apygardos sudarymą, tačiau tarp Vytauto apygardos štabo ir LIK’o nebuvo jokio ryšio.

1945–1946 m. pradžioje Vytauto apygarda buvo vadinama 4-ąja LLA Vytauto apygarda. 1946 m. vasario mėnesį žlugus Šiaurės Lietuvos LLA, ji tapo 3-ąja LLA apygarda. 1948 m. gegužės mėnesį buvo suformuluotas aiškus apygardos pavadinimas – Lietuvos Partizanų (LP) Šiaurės Rytų Lietuvos srities 3-ioji Vytauto apygarda. 1946 m. sukūrus sričių organizaciją Vytauto apygarda kartu su Vyties, Algimanto apygardomis įėjo į Šiaurės Rytų Lietuvos (Kalnų, Karaliaus Mindaugo) sritį.

Vytauto apygardai vadovavo Jonas Kimštas-Dėdė, Dobilas, dėdė Jonas, Aukštaitis, Žalgiris, Žygūnas (1945 08, 1946 10–1947 06), Vladas Mikulėnas-Lubinas (1945 09–1945 12), Bronius Zinkevičius-Artojas (1945 12–1946 10), Vincas Kaulinis-Miškinis (1947 06–1949 03), Bronius Kalytis-Siaubas (1949 03–1951 12). Apygarda leido laikraščius „Aukštaičių kova“ (1945–1952) ir „Laisvės šauklys“ (1946–1950). Rinktinės leido savo leidinius, spausdino atsišaukimus.