Vienas iš Genocido aukų muziejaus tikslų – su tragiška XX a. vidurio Lietuvos istorija supažindinti jaunimą.

Atsižvelgiant į mokinių amžių ir mokytojų pageidavimą, Genocido aukų muziejaus edukacinė programa „Atverta istorija“ siūlo edukacinius užsiėmimus, temines ekskursijas, dokumentinių filmų peržiūras.

Siūlomi edukaciniai užsiėmimai

• Laisvės kovotojų kasdienybė: kova už laisvę ir būvį
  

  Partizanų kasdienis gyvenimas atsispindi fotografijose, atsiminimuose, laiškuose. Edukaciniame užsiėmime apžvelgiami įdomesni Lietuvos laisvės kovotojų kasdienybės aspektai. Kalbama apie bunkerius, mediciną, partizanų karo lauko teismus, maistą, jų atokvėpio minutes. Taip pat pasakojama, kaip partizanai švęsdavo religines ir tautines šventes. Naudodamiesi istoriniais šaltiniais mokiniai atlieka praktinę užduotį.

• Partizanų karinė organizacija: 1944–1953 m.
  

  Jau 1944 m. vasarą Lietuvos vyrai – ginkluoti ir neginkluoti – patraukė į miškus ir priėmę priesaiką tapo partizanais. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai supažindinami su partizaninio karo etapais ir jų skiriamaisiais bruožais. Aptariamas Lietuvos partizanų struktūros – sričių, apygardų, rinktinių – kūrimas, trumpai pristatoma partizanų vadovybė. Muziejaus ekspozicijoje supažindinama su partizanų uniforma. Mokiniai atlieka praktines užduotis.

• Tremties ir kalinimo vietų geografija Sovietų Sąjungoje
  

  Vienas iš trėmimų ir kalinimo lageriuose tikslų buvo darbo jėga aprūpinti tolimas, retai apgyvendintas ar negyvenamas Sovietų Sąjungos vietoves. Jos vienos nuo kitų buvo nutolusios šimtus ar net tūkstančius kilometrų, todėl labai skyrėsi gamtinės ir gyvenimo sąlygos, taip pat darbai, kuriuos teko dirbti kaliniams ir tremtiniams iš Lietuvos. Apie tai ir pasakojama šiame edukaciniame užsiėmime. Siekiant įtvirtinti žinias atliekamos įvairios praktinės užduotys: dėliojama dėlionė, sprendžiamas kryžiažodis, pagal demonstruojamų dokumentinių filmų ištraukas nustatomos geografinės zonos ir įvardijamos vietovės.

• Sovietų kalėjimai, lageriai ir tremtis: skiriamieji bruožai
  

  Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, beveik 300 tūkst. žmonių atsidūrė toli nuo Tėvynės. Vieni jų buvo išvežti į tremtį, kiti – į kalėjimus, lagerius. Kuo skyrėsi gyvenimas tremtyje nuo kalinimo lageryje? Ar skyrėsi kalinimas lageryje nuo kalinimo kalėjime? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinos edukaciniame užsiėmime apsilankę mokiniai. Pasakojimas iliustruotas gausia vaizdine medžiaga. Mokiniai atlieka pastabumą lavinančią užduotį.

• Lietuvos dvasininkai sovietų lageriuose ir tremtyje
  

  Okupacijos metais dalis Lietuvos gyventojų buvo ištremti ir įkalinti sovietų lageriuose. Kartu su jais buvo represuota ir apie 20 proc. dvasininkų. Edukacinio užsiėmimo metu, remiantis pasakojimais bei retomis ir įdomiomis fotografijomis, atskleidžiama, kaip Lietuvos katalikų dvasininkai, atsidūrę toli nuo Lietuvos, nepaisydami draudimų ir suvaržymų, vykdė ganytojišką veiklą. Taip jie stiprino likimo draugų dvasią ir padėjo išgyventi bei ištverti nelaisvės sunkumus. Užsiėmimo pabaigoje mokinių laukia loginio pobūdžio užduotis ir diskusija.

• Vaikai tremtyje
  

  1941–1953 m. kartu su suaugusiaisiais į tremtį buvo išvežta ne mažiau kaip 39 tūkst. vaikų. Edukaciniame užsiėmime, remiantis vaizdine medžiaga ir užfiksuotais amžininkų prisiminimais, mėginama atskleisti jų patirtus išgyvenimus bei pastangas išlikti tremties sąlygomis. Mokiniai gali iš arčiau apžiūrėti ir paliesti autentiškus tremtinių daiktus. Atsižvelgiant į užsiėmime dalyvaujančių vaikų amžių, jiems skiriamos įvairios meninės, loginės ir kt. užduotys.

Vedamos teminės ekskursijos

• Buvęs KGB vidaus kalėjimas
  

  Ekskursijos metu supažindinama su KGB vidaus kalėjimu, jame kalintų žmonių kasdieniu gyvenimu ir buitimi, patirtomis kančiomis ir begalinėmis pastangomis nepasiduoti gniuždančiai tikrovei. Ekskursija baigiama patalpoje, kurioje vykdant mirties nuosprendį nužudyta daugiau kaip 1 tūkst. nuteistųjų.

• Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje
  

  Teminės ekskursijos metu supažindinama su okupacinės valdžios vykdytomis represijomis, sovietine baudžiamąja sistema. Atskleidžiamos sunkios politinių kalinių ir tremtinių gyvenimo, buities bei darbo sąlygos. Pasakojama apie jų pastangas išsaugoti savo papročius, kalbą ir istorinę savimonę.

• Partizaninis karas Lietuvoje
  

  Teminė ekskursija pasakoja apie devynerius metus trukusį organizuotą partizaninį karą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo. Supažindinama su partizanų junginių teritorine struktūra ir karine organizacija, laisvės kovotojų kasdiene veikla ir buitimi, nelygia kova bei neišvengiamomis netektimis.

• Neginkluotas pasipriešinimas 1954–1991 m.
  

  Ekskursijos metu supažindinama su spontanišku tautiniu pasipriešinimu, XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose išryškėjusiomis pasipriešinimo sąjūdžio kryptimis ir joms atstovavusiomis pogrindžio organizacijomis. Nušviečiamas ir „dainuojančiąja revoliucija“ vadinamas tautinio atgimimo sąjūdis.

Filmų peržiūros

• „Gyveno senelis ir bobutė“, 2007 m. (trukmė 30 min.)
  

  Filmas „Gyveno senelis ir bobutė“ – tai režisierės Giedrės Beinoriūtės senelių, ištremtų į Sibirą, gyvenimo istorija, papasakota mažos mergaitės, savaip suprantančios anų dienų įvykius, lūpomis. Filme naudojamos fotografijos iš asmeninio archyvo, jis paįvairintas animaciniais ir kino kronikų intarpais.

• „Birželio ledas“, 2001 m. (trukmė 30 min.)
  

  Dokumentiniame filme „Birželio ledas“ pasakojama apie fizinį ir dvasinį lietuvių tautos naikinimą pirmosios sovietų okupacijos metais ir per 1941 m. birželio trėmimus. Gyvi liudytojai – Irena Valaitytė-Špakauskienė, Ričardas Vaicekauskas, Rytė Merkytė ir kiti – dalijasi prisiminimais apie tremtį prie Laptevų jūros. Jų pasakojimus papildo Gintauto Martinaičio piešiniai.

• „Šiaurės Golgota“, 1991 m. (trukmė 55 min.)
  

  Romualdo Šliažo dokumentinis filmas „Šiaurės Golgota“ atskleidžia tragiškus represuotų Lietuvos kariuomenės karininkų likimus. Jis pasakoja apie mirusius iš bado ir sušaudytus karininkus, kalėjusius Norilsko ir Lamos lageriuose. „Be galo skaudu buvo mirti nepasipriešinus okupacijai“, – prisimena buvęs Lietuvos kariuomenės papulkininkis Antanas Malijonis – išlikęs gyvas sovietų lagerių kalinys. Filmas iliustruotas kronikos kadrais, Atgimimo metais vykusių ekspedicijų vaizdais. Prisiminimais apie savo tėvus, jų netektį dalijasi žuvusiųjų vaikai, aplankę jų kalinimo ir mirties vietas.

• „Sibiro Lietuva“, 1993 m. (trukmė 30 min.)
  

  Petro Abukevičiaus ir Vytauto Damaševičiaus dokumentinis filmas „Sibiro Lietuva“ skirtas atminti tiems, kurie niekada negrįžo, atgulę svetimoje žemėje. Gyvi liudytojai – Igarkos ir Tomsko tremtiniai – pasakoja apie patirtas kančias ir sunkumus, neapsakomą norą įveikti nutautėjimo baimę bei išsaugoti lietuvybę.

• „Karlagas – mirties žemė“, 1990 m. (trukmė 60 min.)
  

  Vitalio Gruodžio dokumentiniame filme „Karlagas – mirties žemė“ pasakojama apie ekspediciją į stalininių aukų lagerius Kazachijoje. Vaizdo kamera užfiksuota kolektyvinė politinių kalinių ir jų artimųjų atmintis. Represuotų asmenų pasakojimuose prisimenamos suėmimo aplinkybės, nežmoniška kelionė į kalinimo vietą, sunkios gyvenimo sąlygos ir prižiūrėtojų nejautrumas žmonių kančioms.

• „Važiuojam iš ukvatos“, 2006 m. (trukmė 35 min.)
  

  Gintauto Aleknos dokumentiniame filme „Važiuojam iš ukvatos“ pasakojama apie Tomsko srities tremtinius ir paskutinius lietuvių trėmimus į Sibirą, kurie vyko 1951–1952 m. „Šiandien jau visi žino, kad savo noru ten niekas nevažiavo ir jokios „ukvatos“ nebuvo. Važiavo verkdami, atplėšti nuo gimtųjų namų, nuo artimųjų, nuo savo žemės.“

Apie ginkluotąjį pasipriešinimą

• „Ginkluotas pasipriešinimas“, 1999 m. (trukmė 35 min.)
  

  Aleksandro Digimo dokumentiniame filme „Ginkluotas pasipriešinimas“ pasakojama apie ginkluotą partizanų kovą prieš okupacinį SSRS režimą. Analizuojamos partizaninio karo priežastys. Apžvelgiami partizaninio karo etapai. Pasakojama apie partizaninės organizacijos kūrimąsi, partizanų kasdienybę.

• „Karas po karo“, 1998 m. (trukmė 55 min.)
  

  Edmundo Zubavičiaus sukurtame dokumentiniame filme „Karas po karo“ apžvelgiamas Lietuvos ginkluotas partizaninis pasipriešinimas. Filme apie Lietuvos pokario partizanų apygardas bei rinktines, vyriausiąją vadovybę, laisvės kovotojų kasdienybę ir neišvengiamas netektis pasakoja istorikai Dalia Kuodytė, Arvydas Anušauskas ir Algis Kašėta.

• „Ketvirtasis prezidentas“,1995 m. (trukmė 65 min.)
  

  Juozo Saboliaus ir Eugenijaus Ignatavičiaus dokumentiniame filme „Ketvirtasis prezidentas“ pasakojama Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo istorija. Prisiminimais dalijasi J. Žemaičio sūnus Jonas Laimutis, buvusios partizanų ryšininkės Marija Žiliūtė, Rožė Jankevičiūtė ir kiti J. Žemaitį-Vytautą pažinoję asmenys.

• „Partizanai“, 1993 m. (trukmė 60 min.)
  

  Edmundo Zubavičiaus dokumentiniame filme „Partizanai“ pasakojama apie Pietų Lietuvoje kovojusius pirmuosius partizanus ir jų vadą, buvusį Alytaus mokytojų seminarijos dėstytoją Adolfą Ramanauską-Vanagą, vėliau tapusį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vadu.

• „Partizanės“, 1995 m. (trukmė 60 min.)
  

  Edmundo Zubavičiaus dokumentinis filmas „Partizanės“ – tai pasakojimas apie Lietuvos partizanų ryšininkių Marijonos Žiliūtės, Jadvygos Žardinskaitės, Joanos Dijokaitės ir kitų likimus bei nepalaužiamą tikėjimą Dievu, Tėvyne ir draugais.

Edukaciniai užsiėmimai ir filmai užsakomi tel. (8 ~ 5) 266 3282, el. p. edukacija@genocid.lt Ekskursijos užsakomos tel. (8 ~ 5) 249 6264, el. p. gidai@genocid.lt