2009 m.

• Gruodžio 2 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko Sankt Peterburgo mokslinio-informacinio centro „Memorial“ kompaktinės plokštelės „Virtualus Gulago muziejus“ pristatymas. Į renginį atvyko viešnios iš Sankt Peterburgo: mokslinio-informacinio centro „Memorial“ direktorė Irina Fligė ir redaktorė Tatjana Pritykina.
  

  Irina Fligė (kairėje) ir Tatjana Pritykina pristatė penktus metus vykdomą
  „Virtualaus Gulago muziejaus“ projektą

• Lapkričio 27 d. Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio aukų atminimas.
  

  Žvakutės ir gėlės Ukrainos badmečio aukoms atminti	Maldą už badmečio aukas giedojo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Pavlo Jachimec OSBM

  
  

• Lapkričio 27 d. muziejuje lankėsi LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties metinių minėjimo dalyviai, dalyvavę renginyje prie LR Krašto apsaugos ministerijos. J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje stovėjo garbės sargyba, buvo padėtos gėlės. Vilnietė Inga Staišiūnienė perdavė muziejui Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordiną, kuriuo 1997 m. po mirties buvo apdovanotas J. Žemaitis.
  

  
  Garbės sargyba J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje

• Lapkričio 26 d. muziejuje buvo minimos LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 55-osios žūties metinės. Visi vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apsilankyti muziejuje ir pagerbti vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą jo atminimui skirtoje buvusio KGB kalėjimo kameroje. Vakare muziejaus Konferencijų salėje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Ketvirtasis prezidentas“, pasakojantis J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo istoriją. Prieš filmo peržiūrą įvyko jaudinanti ceremonija –
  J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė perdavė muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui generolui skirtas Palangos garbės piliečio regalijas. Nuo šiol jos bus saugomos Genocido aukų muziejuje.
  

  
  Regalijų perdavimo akimirka

• Rugpjūčio 22 d., minint Molotovo–Ribbentropo pakto 70-metį ir „Baltijos kelio“ 20-metį, prie buvusio KGB pastato įvyko renginys, kurio metu atidengti ir pašventinti du įamžinimo ženklai: memorialinis ženklas ant pastato sienos, nusakantis pastato paskirtį okupacijų metu, bei į grindinį įmontuota atminimo plokštė, skirta partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietai įamžinti.
  Visi vilniečiai ir miesto svečiai rugpjūčio 22–23 d galėjo nemokamai apsilankyti Genocido aukų muziejuje.

  Rugpjūčio 22 d. atidengti įamžinimo ženklai	Įamžinimo ženklus pašventino Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas ir kunigas Arūnas Peškaitis

• Liepos 27 d., minint 19-ąsias Deklaracijos dėl Baltarusijos suvereniteto metines, muziejaus konferencijų salėje pristatyta fotografijų paroda „Baltarusija: laikas ir vieta“. Renginyje dalyvavo fotografijų autoriai – žinomi Baltarusijos fotokorespondentai Julija Daraškevič („Naša niva“) ir Sergejus Grycas („Associated Press“). Parodos pristatymo metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius Stanislovas Žvirgždas, baltarusių jaunimo iniciatyvos „StudAlliance“ koordinatorius Kirilas Atamančikas.

  
  Fotografijų autoriai
  Julija Daraškevič ir Sergejus Grycas

• Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, buvo galima nemokamai aplankyti Genocido aukų muziejų ir susipažinti su jo ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė tradicinę moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.
• Gegužės 21 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas baltarusių režisierės Olgos Mikolaičik dokumentinis filmas „Išlaisvinimas“ apie demokratinės minties ir kitaminčių persekiojimą šiandieninėje Baltarusijoje. Dalyvavo filmo kūrėjai ir baltarusių jaunimo judėjimo „Jaunasis frontas“ ("Malady Front") atstovai.
• Gegužės 16 d. muziejuje vyko tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis, dalyvauti edukacinių užduočių konkurse, muziejaus konferencijų salėje ir buvusio KGB vidaus kalėjimo vidiniame kiemelyje buvo demonstruojami filmai.

  

• Kovo 31 d. muziejuje vyko Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos inicijuotas azerbaidžaniečių tautos genocido dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visuomenės veikėjai, įvairių etninių bendrijų nariai. Pranešimą apie azerbaidžaniečių tautos genocidą skaitė politikos apžvalgininkas Imantas Melianas.
  

  Genocido aukų pagerbimas prie paminklo Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje

• Kovo 30 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Goethe’s instituto surengta diskusija „Vienuoliktas įsakymas: turi prisiminti. 20 metų po Berlyno sienos griūties – 20 metų Nepriklausomybės judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje“, kurios metu buvo pristatytas 2001 m. sukurtas rež. Freya Klier dokumentinis filmas „Ekspresas Maskva–Paryžius“. Renginį vedė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Dr. Arūnas Bubnys.
• Kovo 25 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus m. skyrius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje surengė pilietinį renginį, skirtą 1949-ųjų metų kovo mėnesio trėmimų 60-osioms metinėms paminėti.
• Vasario 16 d., minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 60-ąsias metines, muziejaus konferencijų salėje buvo atidaryta paroda „Okupuota siela“. Parodą pristatė autorius – dailininkas Antanas Matulevičius.
  Po parodos atidarymo vyko 1991 m. rež. Henriko Šablevičiaus sukurto dokumentinio filmo „Už Tėvynę Lietuvą“ peržiūra.
  Muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicijomis.
  

  Dailininkas A. Matulevičius (antras iš kairės) pristato savo darbus

  Paroda susidomėjo ir jaunieji muziejaus lankytojai

2008 m.

• Gruodžio 17 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Tibeto laisvės rėmimo judėjimo inicijuotas renginys „Politinė ir kultūrinė situacija Tibete“. Vakaro metu orientalistas Vytis Vidūnas dalinosi įspūdžiais iš Dalai Lamos paskaitos, neseniai skaitytos Varšuvoje, buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie Tibetą.
• Lapkričio 21 d. buvo surengtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio (Holodomoro) 75-ųjų metinių minėjimas. Muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas naujas režisieriaus Rimo Bružo dokumentinis filmas „Badas“, o po jo peržiūros prie paminklo sovietų okupacijos aukoms vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę!“

  
  Žvakelės Holodomoro aukų atminimui prie paminklo Aukų g.
  
  

• Spalio 28, 29 ir 30 d. muziejuje vyko seminarai istorijos mokytojams „Pokario istorija mokyklai“. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai buvo supažindinti su LGGRTC ir Genocido aukų muziejaus veikla, perspektyvomis, muziejaus fonduose saugomais istorijos šaltiniais ir jų naudojimo galimybėmis. Jiems buvo pristatyta LGGRTC vykdoma programa „Pokario istorija jaunimui“ ir Genocido aukų muziejaus edukacinė programa „Atverta istorija“: mokytojai patys dalyvavo edukaciniame užsiėmime, ekskursijoje, žiūrėjo dokumentinį filmą.
  

  Mokytojai klausosi Genocido aukų muziejaus direktoriaus pranešimo	Edukacinio užsiėmimo akimirka

• Rugsėjo 22 d. konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengta diskusija „Komunistinės diktatūros įvertinimas – užduotis Europai“. Dalyvavo „Stasi“ aukų memorialo Berlyne vadovas dr. Hubertus Knabe, VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas, LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė.
• Rugpjūčio 22 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta dailės kūrinių paroda „Lietuvos kančia“, skirta SSRS–Vokietijos slaptųjų susitarimų pasirašymo metinėms atminti. Dalyvavo autorius – ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas, scenografas Henrikas Ciparis.

  
  Renginio akimirka. Dailininkas Henrikas Ciparis pristato savo darbų ciklą
  
  

• Minint 1941-ųjų m. trėmimų metines, birželio 13–14 d. buvo galima nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.

  
  Piešinių paroda Aukų gatvėje
  
  

• Birželio 11 d. konferencijų salėje įvyko knygos „Lietuviai Arktyje“ antrojo leidimo pristatymas. Dalyvavo vienas iš knygos sudarytojų, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys Jonas Rytis Puodžius.

  
  Jonas Rytis Puodžius supažindina renginio dalyvius su knyga
  
  

• Gegužės 21 d. muziejuje surengta naujo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ peržiūra. Renginyje dalyvavo filmo kūrėjai.
• Gegužės 14 d. muziejuje vyko dokumentinio filmo „Triukšmo imperija“, pasakojančio apie eterio cenzūrą sovietų laikais, peržiūra. Dalyvavo scenarijaus autorius Rimantas Pleikys ir režisierius Domantas Vildžiūnas.
• Gegužės 12 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ paroda „Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932–1933 m.“. Parodos atidaryme dalyvavo su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykęs Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, daug garbių svečių iš Ukrainos.

  
  Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės pirmas – Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus,
  trečia – p. Kateryna Juščenko, penktas – Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka
  
  

• Balandžio 23 d. muziejaus konferencijų salėje vyko muziejų specialistams skirtas seminaras-praktikumas „Muziejaus ekspozicijų ir parodų rengimas“, kurį organizavo Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras.
• Balandžio 17–18 d. vyko kultūrinė-šviečiamoji programa Tautinių mažumų ir išeivijos departamento organizuoto forumo „Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos“ dalyviams. Jiems buvo pravestos ekskursijos ir parodytas dokumentinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“.
• Balandžio 2 d. metodinio-praktinio užsiėmimo metu mokytojų seminaro „Politinis nepakantumas ir sovietinis totalitarizmas“ dalyviai buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, edukacinėmis programomis ir eksponatų naudojimo galimybėmis istorijos mokymo procese.
• Kovo 5 d. muziejaus konferencijų salėje vyko renginys, kurio metu atnaujinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojui Algiui Kašėtai įteikta Šaulių žvaigždė.

  
  Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas ir LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė pasirašo sutartį
  
  

• Vasario 20 d. konferencijų salėje vyko istorinės dokumentikos filmų „Saulės mūšis“ ir „Raišupio mūšis“ peržiūra. Dalyvavo „Be tabu“ ir Ko kūrybinė grupė.
• Vasario 20 d. muziejuje lankėsi Tautinių mažumų ir išeivijos departamento specialistai. Jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir veiklos galimybėmis. Konferencijų salėje surengta dokumentinio filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ peržiūra.
• Vasario 6 d. muziejaus konferencijų salėje vyko naujo dokumentinio filmo „Nesulaužyti priesaikos“, pasakojančio apie išbandymų kupiną eilinio Tauro apygardos partizano Juozo Armonaičio gyvenimą, peržiūra. Dalyvavo prodiuseris Jonas Cimbolaitis, operatorius Vaidotas Digimas ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.
• Sausio 16 d. muziejuje lankėsi Vilniaus miesto istorijos mokytojai. Metodinio-praktinio užsiėmimo metu jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir edukacinės veiklos galimybėmis.

2007 m.

2006 m.

Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. Spalio 25 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejaus konferencijų salėje atidaryta Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos nacionalinio muziejaus ir Vengrijos naujienų tarnybos parengta fotoparoda „1956. Laisvės viltis: Vengrijos Revoliucija“. Parodos atidaryme dalyvavo Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. p. Sándor Juhász. Renginio metu taip pat kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvoje viešintis 1956 metų Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pál Germuska ir Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.

Kalba LGGRTC generalinė direktorė D. Kuodytė; iš kairės pirmas – dr. P. Germuska, trečias – J. E. p. S. Juhász, penktas – dr. A. Jakubčionis

Renginio akimirka

Spalio 18 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejuje vyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiu Revoliucijos dalyviu ponu László Hrabovszky. Svečias dalinosi prisiminimais apie 1956-ųjų metų įvykius, dovanojo muziejui Vengrijos sukilėlių vėliavą ir įteikė atminimo medalius Lietuvos žmonėms, dalyvavusiems 1956 m. solidarumo akcijose Vilniuje ir Kaune.
P. L. Hrabovszky (antras iš kairės) perduoda sukilėlių vėliavą muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui	Svečias su 1956 m. Vėlinių manifestacijų dalyviais, rėmusiais vengrų sukilėlius

Spalio 9 d. Aukų g. šalia muziejaus atidengtas Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pastangomis sukurtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Paminklą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti garbūs svečiai ir visuomenės atstovai.

Paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje

• Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų aukų atminimo dieną, įvyko oficialus aukų pagerbimas Tuskulėnų parke esančiame Kolumbariume. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Jakučionis. Vėliau Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivės, nešinos žvakutėmis, palydėjo renginio dalyvius į Kolumbariumo centrinę salę-koplyčią, kurioje jaudinančiai smuiku griežė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Dainora Bulkauskaitė.
  Į Atmintinų dienų sąrašą rugsėjo 28-oji, kaip Tuskulėnų aukų atminimo diena, buvo įtraukta tik 2006 m. Nuo šiol ji bus minima kasmet. 
• Rugsėjo 27 d. muziejaus Konferencijų salėje UAB „Ekspozicijų sistemos“ generalinis direktorius Vilius J. Lunevičius skaitė pranešimą „Paryžiaus muziejai ekspozicijų rengėjo akimis“.
• Birželio 16 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos posėdis. Posėdžio dalyviams buvo parodytas filmas „Sibiro Lietuva“ ir surengta ekskursija po muziejų.
• Balandžio 26 d. muziejuje įvyko naujo Vytauto Urbanavičiaus dokumentinio filmo „Prezidentų likimai“ apie skirtingus trijų tarpukario Baltijos valstybių prezidentų likimus peržiūra.
• Balandžio 7 d. įvyko naujų muziejaus ekspozicijų, skirtų 1944–1953 m. trėmimams, Lietuvos gyventojams gulage ir KGB veiklai 1954–1991 m., pristatymas. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algis Kašėta bei Antanas Stasiškis, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Muziejaus Istorijos skyriaus vadovė Virginija Rudienė, vadovavusi ekspozicijų ruošimui, pristatė naujas temas, surengdama virtualią ekskursiją po muziejaus sales. Renginio pabaigoje svečiai apžiūrėjo 2-ajame muziejaus aukšte įsikūrusias naująsias ekspozicijas. 
  

1944–1953 m. trėmimams skirtą ekspoziciją apžiūri buvusi tremtinė Marija Makuškaitė-Pudlauskienė	Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (pirmas iš kairės) pristato naująsias ekspozicijas Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui

• Balandžio 7 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko apskritojo stalo diskusija „Baltijos šalys ir Ukraina – istorinio teisingumo paieškos“, kurioje dalyvavo Volodimiras Vjatrovičius iš CDVR (Išsivadavimo judėjimo tyrimo centras, Lvovas, Ukraina), kiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengtos konferencijos „KGB palikimas Baltijos šalyse: politika, liustracija, istorija“ dalyviai.
• Kovo 23–24 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko seminaro „Tolerancijos ugdymo centro (TUC) vadyba: komandinio darbo įgūdžiai ir pasirengimas istorinių atminties dienų paminėjimui“ dalis. Kovo 23 d. seminaro dalyviams buvo perskaitytas pranešimas, jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, skirtomis ginkluotajam antisovietiniam pasipriešinimui 1944–1953 m.
• Kovo 16 d. Genocido aukų muziejuje Vilniaus apskrities mokytojų konferencijos „Valstybės istorija: laisvės gynimo įvykiai vadovėliuose ir pamokose“ dalyviams pravestas seminaras tema „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“

Kovo 1 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko susitikimas su 80-ties metų jubiliejų švenčiančiu, ilgus metus sovietiniuose lageriuose kalintu antisovietinio pasipriešinimo dalyviu Baliu Gajausku.  Jubiliatą sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, prisiminimais dalinosi draugai ir bendražygiai.

2005 m.

Pažymint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimą, lapkričio 28 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatyta Ukrainos Vasilio Stuso „Memorialo“ draugijos Kijevo miesto organizacijos parengta paroda „Pamiršti nevalia: komunistinės inkvizicijos Ukrainoje kronika“. Lapkričio 29 d. muziejuje buvo demonstruojamas vaidybinis filmas „Badas“.
	Parodos fragmentas

• Lapkričio 24 d. Lietuvos karo istorijos draugija muziejaus salėje surengė Kariuomenės dienai skirtą paskaitą „Šių dienų mūsų kariuomenė“ (prelegentas – LKID narys plk. dr. J. Norgėla). 
• Lapkričio 11 d. įvyko Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės Atminimo vakaras ir jos monografijos „Žuvusiųjų prezidentas“ antrojo leidimo sutiktuvės. 
• Lapkričio 7 d. muziejuje buvo atidaryta Benignos Kasparavičiūtės tapybos ir grafikos darbų paroda „Tėvynė“ pokario rezistencijos tema.
• Spalio 25 d.–lapkričio 7 d. Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti, buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje.
• Spalio 18 d. muziejuje vyko naujo televizijos dokumentinio filmo „Stirna“ apie partizanų ryšininkę, laisvės kovotoją Izabelę Vilimaitę peržiūra. Dalyvavo filmo kūrėjai Eugenijus Ignatavičius ir Juozas Sabolius. 
• Rugsėjo 27–spalio 2 d., pažymint Pasaulinę turizmo savaitę, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su naujausia Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamąja paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ . 

Birželio 8 d. muziejuje vyko vakaras-susitikimas su poete Egle Juodvalke. Poetė skaitė naujausius savo eilėraščius, įkvėptus muziejaus parengtos parodos „Karas po karo“. Paroda eksponuota Balzeko Lietuvos kultūros muziejuje Lemonte (JAV). Poetę sujaudino moterų partizanių, šešių brolių Katliorių, dvylikos vaikų motinos Magdalenos Popierienės ir jos vaikų likimai… Iš konkrečių faktų gimė stiprūs ir jaudinantys eilėraščiai. Vakare dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, partizanų dainas atliko Irena Bražėnaitė.

Poetė Eglė Juodvalkė skaito savo eilėraščius

• Gegužės 6 d. muziejaus Keičiamųjų parodų salėje atidaryta Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti. Atidaryme dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius dr. Ašotas Hovakimianas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Česlovas Juršėnas, Antanas Stasiškis ir Algis Kašėta.

• Balandžio 7 d. Keičiamųjų parodų salėje atidaryta fotografijų paroda, skirta prof. kun. Alfonso Lipniūno gimimo 100-mečiui ir mirtes 60-osioms metinėms paminėti.
• Kovo 17 d. muziejaus konferencijų salėje įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus inicijuota diskusija „Partizanų karo atminimas visuomenėje. Žvilgsnis per literatūros prizmę“.
• Vasario 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras muziejaus konferencijų salėje surengė diskusiją „Antrasis pasaulinis karas tautų istorinėje atmintyje“.