2013 m.

• Gegužės 11 d. Genocido aukų muziejaus buvusiame KGB vidaus kalėjime vyko XVI tarptautinio universitetų teatrų forumo „Sustabdytos akimirkos“ uždarymo vakaras. Baigiamuoju akordu tapo Vilniaus universiteto (VU) teatro dramos trupės „Minimum“ teatrinė akcija „Prisiminimų neuždarysi“ (autoriai – Dalia Kiaupaitė, Oskaras Valiullinas). Teatrinė akcija „Prisiminimų neuždarysi“ – atminties kenotafas, skirtas KGB vidaus kalėjime kalėjusiems ir nužudytiems. Tai – KGB vidaus kalėjime kalėjusių žmonių atsiminimų koliažas be patetikos ir patoso.
  
  
  Teatrinės akcijos „Prisiminimų neuždarysi“ akimirkos
  
  
• Balandžio 24 d. Genocido aukų muziejuje vyko minėjimas, skirtas 98-osioms Armėnų tautos genocido metinėms atminti. Minėjime dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, Lietuvos armėnų sąjungos nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Dalia Kuodytė, Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai. Minėjimo pabaigoje renginio dalyviai nešini gėlėmis ir degančiomis žvakutėmis iš muziejaus ėjo prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Padėjo gėles, tylos minute pagerbė žuvusius.
  
  
  Armėnų genocido 98-ųjų metinių minėjimo akimirkos
  
  
• Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėti parodą „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“. Muziejuje apsilankė 405 lankytojai.
• Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje galėjo apžiūrėti parodą „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“. Muziejuje apsilankė 183 lankytojai.
• Vasario 7 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko parodos „2012 metų Laisvės premijos laureatas Antanas Terleckas“ atidarymas, skirtas politiniam kaliniui, vienam aktyviausių pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvių, kovotojui už žmogaus teises, pogrindinės organizacijos Lietuvos Laisvės Lyga (LLL) steigėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui Antanui Terleckui. Parodos atidaryme dalyvavo Antanas Terleckas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo kancleris Jonas Milerius, LR Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Nepriklausomybės Akto signataras prof. Bronius Genzelis, kunigas Julius Sasnauskas, Antano Terlecko artimieji ir bendražygiai.
  
  

  Susirinkusius į parodos atidarymą sveikina LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė	Antaną Terlecką sveikina LR Seimo kancleris Jonas Milerius

  
  
• Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo nacionalinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą, skirtą Laisvės gynėjų dienai – Sausio 13-ajai. Muziejuje apsilankė 640 lankytojų.

2012 m.

• Minint Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Genocido aukų muziejaus veiklos 20-metį, gruodžio 12–14 d. Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko atvirų durų dienos. Genocido aukų muziejuje apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai apžiūrėjo ekspozicijas, dalyvavo dokumentinių filmų peržiūrose, atliko edukacines užduotis.
• Spalio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) organizavo seminarą mokytojams – „Edukacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre“. Pirmoje seminaro dalyje, kuri vyko Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje, iš visos Lietuvos atvykusius mokytojus pasveikino LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Genocido aukų muziejaus vyr. edukologė Žydrūnė Šidagytė seminaro dalyviams papasakojo apie LGGRT Centro vykdomą edukacinę programą „Okupacijų istorija jaunimui“, Genocido aukų muziejuje vykdomą edukacinę programą „Atverta istorija“ bei parodinę muziejaus veiklą. LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys ir vyr. specialistas Darius Juodis pristatė naujausius Centro leidinius. Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė virtualiai pristatė naują muziejaus ekspoziciją, skirtą nacių okupacijai ir holokaustui Lietuvoje atminti. Po ekspozicijos pristatymo mokytojai žiūrėjo rež. Algio Kuzmicko filmą „Įkaitai. 1941 m. liepa“. Po filmo peržiūros visi seminaro dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po buvusį KGB vidaus kalėjimą.
  Antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
  

  Susirinkusius seminaro dalyvius sveikina LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė

• Rugsėjo 23-iąją, Lietuvos žydų genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“
• Rugsėjo 20 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko naujos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro knygos „KGB slaptieji archyvai 1954–1991 m.“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, knygos mokslinis redaktorius dr. Arūnas Streikus, knygos sudarytoja dr. Kristina Burinskaitė, poetė Eglė Juodvalkė. Renginį vedė LGGRTC Vyriausioji viešųjų ryšių specialistė Vilma Juozevičiūtė.
  
  

  Dr. Kristina Burinskaitė pristato knygą „KGB slaptieji archyvai 1954–1991 m.“	Sveikinimo žodį taria LR Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas

  
  
• Rugsėjo 18 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko vakaras „Liuteronų tremtis – nutylėta istorijos realybė“ , skirtas kunigo dr. Dariaus Petkūno knygos „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“ pristatymui. Pristatyme dalyvavo knygos autorius kunigas dr. Darius Petkūnas, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos nariai. Renginį vedė Vytautas Gocentas.

  Kunigas dr. Darius Petkūnas pristato savo knygą „The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era“

• Rugsėjo 14-ąją, minint Europos paveldo dienas, muziejuje vyko atvirų durų diena.
• Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, muziejuje buvo laukiami moksleiviai, mokytojai, studentai ir dėstytojai.
• Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“, žiūrėti dokumentinius filmus. Muziejuje tą dieną apsilankė 205 lankytojai.
• Birželio 15-ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, Konferencijų salėje buvo atidaryta 2011 m. Mažeikių muziejaus parengta tremties fotografų V. Talat-Kelpšos, D. Rudoko ir V. Ramanausko fotografijų paroda „Leiskit į tėvynę...“. Parodoje eksponuojamoje 61 fotografijoje užfiksuota tremtinių kasdienybė: gyvenimo sąlygos, buitis, darbas, laisvalaikis, šeimos šventės, netektys. Parodos atidaryme dalyvavo parodos rengėjas Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas ir tremties fotografas Vincentas Ramanauskas.
  
  

  Sveikinimo žodį taria Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis	Parodą „Leiskit į tėvynę...“ pristato Mažeikių muziejaus vyr. muziejininkas Vytautas Ramanauskas	Prisiminimais apie fotografavimo sąlygas tremtyje dalijasi fotografas Vincas Ramanauskas

  
  
• Birželio 15–ąją, minint Okupacijos ir genocido dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti ekspozicijas, buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą.
• Birželio 14–ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena, kurios metu apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose, kurias vedė gidai ir muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama dailininko A. Tarabildos grafikos darbų paroda „Šviesos ir tamsos kova“, žiūrėti dokumentinius filmus tremties tematika. Muziejuje tą dieną apsilankė per 300 lankytojų.
• Gegužės 19 d. muziejuje vyko tradicinis „Muziejų nakties“ renginys. Konferencijų salėje buvo atidaryta nauja A. Tarabildos grafikos darbų paroda „Šviesos ir tamsos kova“. Renginyje dalyvavo dailininko A. Tarabildos artimieji ir draugai, dalyviams koncertavo Rimanto ir Dalios Vaicenavičių šeima. Vėliau visus muziejaus lankytojus pakvietė pramoginis-edukacinis užsiėmimas ir projektas „Pasmerktųjų kelias 1944–1947 m.“. Sutemus vidiniame muziejaus kieme vyko susitikimas su režisieriais Juozu Saboliumi ir Jonu Ohmanu, buvo demonstruojami dokumentiniai filmai po atviru dangumi.
  
  
  Akimirkos iš Muziejų nakties renginio
  
  
• Gegužės 18-ąja, minint Tarptautinę muziejų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas
• Gegužės 12–13 d., minint Romo Kalantos aukos ir Pilietinio pasipriešinimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje apžiūrėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių parodą.
• Balandžio 13 d. LGGRTC Genocido aukų muziejuje vyko seminaras Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentams. Jo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė skaitė pranešimą apie Sovietų Sąjungos represinių struktūrų veiklos ypatumus ir pogrindžio spaudos leidybą, buvo susipažinta su teminėmis muziejaus ekspozicijomis.
  
  
• Kovo 21 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko LGGRT Centro istorikų susitikimas su Londono Ekonomikos ir politinių mokslų universiteto Tarptautinių santykių fakulteto studentais, dalyvaujančiais mokslinėje kelionėje po Baltijos šalis „Sovietinis paveldas Europos kontekste“. Mokslinės kelionės tikslas – susitelkti į sovietinės okupacijos pasekmes dabartinių Baltijos šalių vystymuisi, jų integracijai į Europos visuomenę.
  Studentus su Naujausiųjų laikų Lietuvos istorija supažindino ir į užduotus klausimus atsakė Genocido aukų muziejaus Istorijos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Juodis (pranešimas apie partizaninį judėjimą Lietuvoje), Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyresnioji istorikė paieškininkė Monika Kareniauskaitė (pranešimas apie neginkluotąjį anti-sovietinį pasipriešinimą Lietuvoje) ir Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Burinskaitė (pranešimas apie KGB veiklą Lietuvoje).
• Kovo 11-ąja, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje apžiūrėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių piešinių parodą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai – Kovo 11-ajai.
• Kovo 10 d. Konferencijų salėje atidaryta respublikinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų paroda, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei – Kovo 11-ajai.
  
  Salėje eksponuojamos parodos fragmentai
  
  
• Vasario 16-ąja, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai turėjo galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas.
• Vasario 14 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko žymaus Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, aktyvaus antisovietinio pasipriešinimo dalyvio Antano Terlecko knygos „Laisvės priešaušryje: rezistento prisiminimai (1970–1986)“ pristatymas. Knygą išleido LGGRTC Leidybos skyrius.
  Renginyje dalyvavo ir savo mintimis pasidalino knygos autorius, jo draugai ir bendražygiai. Renginį vedė kunigas Julius Sasnauskas.
  

  Salėje susirinkę A. Terlecko draugai ir bendražygiai

  Knygos autorius dalina autografus

  
  
• Sausio 23 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus organizuota majoro Alberto Daugirdo paskaita „Partizanų taktika“. Mjr. Albertas Daugirdas pasakojo apie partizanų kovinę taktiką, maskavimąsi, judėjimo skirtingomis vietovėmis ypatybes, bunkerių įrengimų specifiką, ginklų įsigijimo būdus ir saugojimą. Po paskaitos muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis supažindino svečią su Genocido aukų muziejaus ekspozicija, skirta 1944–1953 m. vykusiam partizaniniam karui įprasminti.
• Sausio 12–13 d., minint Laisvės gynėjų dieną, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų dienos. Lankytojai nemokamai lankė ekspozicijas, Konferencijų salėje žiūrėjo Leono Glinskio vaizdo dienoraštį „Laužai prie parlamento“ bei Zino Kazėno virtualių fotografijų ciklą „Lietuva. Vilnius 1991 m. sausis–vasaris“.
• Sausio 10 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir Pilietinės gynybos centro (PGC) prie Krašto apsaugos ministerijos inicijuotas nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus susitikimas. Susitikimo metu buvo aptartos 2012-ųjų metų LGGRTC, PGC prie Krašto apsaugos ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo gairės. Akcentuotas nevyriausybinių organizacijų pagalbos poreikis tvarkant ir prižiūrint 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarų gimtines ir kapavietes, Nepriklausomybės kovų dalyvių kapavietes, partizanų bunkerius, kapavietes, atminimo paminklus.
  Pagerbiant Sausio 13-osios aukų atminimą iš Genocido aukų muziejaus Konferencijų salės į Antakalnio kapines išvyko Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos atstovai. Jie prie žuvusių laisvės gynėjų memorialo padėjo gėlių vainiką.

2011 m.

• Gruodžio 7 d. muziejuje vyko Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos seminaras „Edukacija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre“. Seminaro dalyvius pasveikino ir su pagrindiniais muziejaus istorijos bruožais supažindino muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis. Vėliau seminare dalyvavę muziejininkai klausėsi vyr. edukologės Gintarės Tučkuvienės parengto LGGRTC Atminimo programų skyriaus ir Genocido aukų muziejaus edukacinės veiklos pristatymo, susipažino su muziejaus ekspozicijomis. Po pietų pertraukos antroji seminaro dalis vyko Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
  

   

  G. Tučkuvienės pranešimo akimirka

  Muziejininkai apžiūri Holokaustui skirtą ekspoziciją buv. kalėjimo 3-iojoje kameroje

   

• Lapkričio 30 d. muziejuje vyko Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojo Žilvino Radavičiaus inicijuoto Lietuvos istorijos ir pilietiškumo ugdymo projekto „Laisvės kaina“ baigiamasis renginys. Jame dalyvavo Senamiesčio vidurinės mokyklos 8–12 klasių moksleiviai, mokytojai, Seimo nariai, politikos ir visuomenės veikėjai.
• Lapkričio 29 d. muziejaus Konferencijų salėje VšĮ „TV Europa“ pristatė dokumentinį filmą „Ledo vaikai“ (rež. Justinas Lingys, 2011). Renginyje dalyvavo ir mintimis pasidalino ES programos „Europa piliečiams" 4 veiksmo „Gyva Europos atmintis“ remto projekto dalyviai, kūrybinės grupės nariai bei buvę tremtiniai.
  

   

  Kalba filmo režisierius Justinas Lingys

  Ne vieną vakaro dalyvį sujaudino tremtinių dainos

   

• Lapkričio 25 d. prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. badmirio aukų atminimas. Renginys surengtas bendradarbiaujant su Vilniaus ukrainiečių bendrija ir Ukrainos ambasada.
  

   

  Akcijos „Uždek žvakę“ dalyviai

  Malda už Ukrainos 1932–1933 m. badmirio aukas

   

• Lapkričio 24 d. muziejuje vyko Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metams skirto Lietuvos mokinių konkurso „Gamta – lietuviškos galios gimtis“ baigiamasis renginys. Konkurso dalyviai susipažino su muziejaus ekspozicijomis, entuziastingai dalyvavo edukaciniame užsiėmime „Vaikai tremtyje“. Renginio pabaigoje jiems buvo įteiktos Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro padėkos bei atminimo dovanos.
  

   

  Salėje susirinkę konkurso dalyviai

  Atminimo dovanas teikia LGGRTC Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė Rudienė

   

• Lapkričio 15 d., tarptautinės tolerancijos dienos išvakarėse, muziejaus Konferencijų salėje buvo atidaryta dail. Henriko Cipario paroda „REQUIEM žuvusiems, kurių vėlės sklando tarp mūsų, prašydamos Aukščiausiojo pagalbos“, kurioje eksponuojami darbai skirti totalitarinių režimų ir karo nusikaltimų aukų atminimui. Renginyje dalyvavo ukrainiečių ir čečėnų tautinių bendruomenių nariai, kiti svečiai.
  

   

  Renginio akimirka. Kalba Baltijos čečėnų bendrijos pirmininkė Aminat Saijeva

  Vakaro dalyviai sveikino dail. Henriką Ciparį (dešinėje) parodos atidarymo proga

   

• Spalio 20 d. muziejuje vyko iškilmingas naujos ekspozicijos, skirtos nacių okupacijai ir Holokaustui Lietuvoje, atidarymas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, daug garbių svečių, nes naujoji ekspozicija įtraukta į Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metų programą.
  

   

  Ekspoziciją buv. KGB vidaus kalėjimo 3-iojoje kameroje atidarė Ministras Pirmininkas A.Kubilius

  Svečiai apžiūrėjo naująją ekspoziciją

   

• Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną, muziejuje buvo laukiami moksleiviai ir studentai – jiems tą dieną ekspozicijų lankymas buvo nemokamas. Muziejuje nemokamai galėjo apsilankyti ir visi „Rugsėjo 1-osios“ šventės dalyviai – jiems tereikėjo pateikti renginio bilietą, akreditaciją ar pakvietimą.
• Rugpjūčio 24 d. muziejaus vidiniame kieme įvyko parodos „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“ atidarymas. Parodą pristatė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis, kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius ir Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Savo prisiminimais apie krepšinio komandų kūrimąsi pasidalino buvę sovietinių lagerių kaliniai Juozas Butrimas, Algis Tomas Geniušas ir Stasys Stungurys. Vėliau jie, kaip ir visi kiti renginyje dalyvavę buvę lagerių krepšininkai, kiti garbūs svečiai, išmėgino savo rankų taiklumą, atlikdami simbolinius metimus į muziejaus kieme pakabintą krepšį. Šiltas ir neformalus bendravimas toliau buvo pratęstas prie arbatos puodelio muziejaus Konferencijų salėje.
  

   

  Nuotrauka atminčiai. Iš kairės: Algirdas Endriukaitis, Seimo nariai Arimantas Dumčius ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Edvardas Burokas, Algimantas Baltrušis, Romas Ragaišis, Algis Tomas Geniušas, Petras Girdzijauskas, Juozas Butrimas, muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Stasys Stungurys

   

• Rugpjūčio 23-iąją, minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, muziejuje vyko atvirų durų renginys. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas bei susipažinti su Konferencijų salėje ir muziejaus vidiniame kieme eksponuojamom parodom.
• Birželio 23 d. muziejuje buvo minimas Birželio sukilimo 70-metis. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas, Konferencijų salėje buvo demonstruojami dokumentiniai filmai, pasakojantys apie 1941 m. birželio 22–28 d. vykusį sukilimą.
• Birželio 15 d. iš Genocido aukų muziejaus į amžinąją poilsio vietą buvo palydėti 1941 m. liepą nacių sušaudytų Vilniaus gyventojų – lenkų ir žydų tautybių asmenų – palaikai. Palaikų perlaidojimo Titnago gatvėje (Panerių girininkija) ceremonijoje dalyvavo Lietuvoje besilankantys edukacinės programos „Uniformuoti liudininkai“ dalyviai, Izraelio kariškiai, rabinai.
  Birželio 16 d. įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastatyto paminklo atidengimo iškilmės.
  

   

  Palaikų palydos iš Genocido aukų muziejaus

  Masinių žudynių vietoje pastatytas paminklas

   

• Birželio 14–19 d., minint pirmųjų masinių trėmimų iš Lietuvos 70-ąsias metines, muziejuje vyko atvirų durų savaitė, kurios metu muziejuje apsilankę vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apžiūrėti ekspozicijas, susipažinti su Konferencijų salėje eksponuojama paroda „Už Uralo, žemės galo...“
  Birželio 14 d. lankytojams buvo siūlomos dokumentinių filmų peržiūros ir nemokamos teminės ekskursijos, kurias vedė muziejaus rinkinius tvarkantys istorikai. Muziejuje tą dieną apsilankė per 400 lankytojų.
  

   

  Didžiausio susidomėjimo sulaukė Viktoro Avgulio vedama ekskursija apie sovietinių represinių struktūrų veiklą

  Ekskursiją jauniesiems muziejaus lankytojams veda Vilius Kyguolis

   

• Gegužės 14 d. muziejuje vyko tradicinis „Muziejų nakties“ renginys. Šiemet jis buvo skirtas Lietuvos gyventojų tremčiai ir tremties vietų geografijai. Konferencijų salėje buvo atidaryta nauja fotografijų paroda „Už Uralo, žemės galo...“ Renginio dalyviams koncertavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos auklėtinės Jorūnė Sabaliauskaitė ir Skaistė Gorobecaitė. Vėliau visus muziejaus lankytojus pakvietė pramoginis-edukacinis užsiėmimas, o sutemus vidiniame muziejaus kieme vyko susitikimas su garsiu keliautoju ir ekspedicijų į tremties vietas organizatoriumi Gintautu Alekna, buvo demonstruojamos jo fotografijos bei dokumentiniai filmai po atviru dangumi.
  

   

  Koncertuoja Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos auklėtinės

  Susitikimas su Gintautu Alekna vidiniame muziejaus kieme

   

• Kovo 11 d. muziejuje vyko atvirų durų diena, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Lankytojai galėjo nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas ir susipažinti su tą dieną atidaryta dail. Valerijaus Bodiajaus darbų paroda.
  
  

  
  Lankytojai apžiūri Konferencijų salėje eksponuojamas V. Bodiajaus akvareles

• Vasario 23 d. muziejuje vyko renginys, kurio metu Ukrainos Išsivadavimo judėjimo tyrimo centro direktorius ir muziejaus „Lonckio kalėjimas“ vadovas Ruslan Zabilyj pristatė naują okupacinių režimų aukoms skirtą muziejų Lvove. Renginyje dalyvavo LR Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius, Nepriklausomybės Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis, LGGRTC generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, kiti garbūs svečiai.
  

   

  Kalba Ruslan Zabilyj. Dešinėje – Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus Peikštenis

  Virtuali ekskursija nukėlė renginio dalyvius į Lonckio kalėjimą

   

• Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, nepaisant lauke tvyrojusio šaltuko, Genocido aukų muziejuje apsilankė nemažai vilniečių, panorusių prasmingai praleisti šventinę dieną. Muziejaus ekspozicijų lankymas buvo nemokamas.
• Sausio 13 d., minint Laisvės gynėjų dienos 20-metį, Genocido aukų muziejuje vyko atvirų durų diena. Lankytojai, tarp kurių tądien buvo nemažai moksleivių, nemokamai lankė ekspozicijas, susipažino su Konferencijų salėje eksponuojamais respublikinio moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbais.

2010 m.

• Lapkričio 26 d. muziejuje vyko tradicinis 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje aukų minėjimas. Konferencijų salėje buvo demonstruojamas kanadiečių sukurtas dokumentinis filmas „Nežinomas badas“, o jam pasibaigus prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje vyko akcija „Uždek žvakelę!“.
  
  

  
  Žvakelės badmečio aukoms pagerbti

• Spalio 22 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko Baltarusijoje draudžiamo dokumentinio filmo „Užgintasis Kristus“, pasakojančio apie tikinčiųjų persekiojimą ir jų priešinimąsi sovietinei sistemai, pristatymas. Į renginį atvyko filmo autorius – baltarusių žurnalistas ir visuomenės veikėjas Aliaksiejus Šeinas.
  

   

  Renginyje dalyvavo nemažai garsių visuomenės veikėjų

  Kalba filmo autorius Aliaksiejus Šeinas

   

• Rugpjūčio 23 d., minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, buvo galima nemokamai aplankyti muziejaus ekspozicijas, o muziejaus Konferencijų salėje vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas tarptautinis edukacinis projektas „Sielvarto stotys“ ir supažindinta su jo dalyvių sukurtu audiovizualiniu pasakojimu „Deportraitations“ arba „Tremties portretai“.
  
  

  
  Renginio akimirka. Dešinėje – projekto „Sielvarto stotys“ idėjos autorė Agnė Žekonytė

• Birželio 14–15 d., minint Lietuvos nepriklausomybės praradimo 70-ąsias metines bei Gedulo ir vilties dieną, muziejuje vyko atvirų durų renginiai. Lankytojai galėjo ne tik nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis – jiems buvo siūlomos nemokamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai ir dokumentinių filmų peržiūros. Muziejuje apsilankė per 700 vilniečių ir miesto svečių.
  Prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje buvo surengta tradicinė moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų paroda.
  

   

  Lankytojai apžiūri ekspoziciją, skirtą Lietuvos okupacijai 1940 m.

  Praeivių žvilgsnius traukė prie muziejaus eksponuojama piešinių paroda

   

• Gegužės 15 d. muziejuje vyko partizaninei tematikai skirtas tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys. Konferencijų salėje atidaryta nauja paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis...“, kurioje eksponuojamos nuotraukos, įamžinusios partizanų pokštus, išdaigas, linksmas atokvėpio minutes. Parodos atidarymo metu muziejaus darbuotojų vokalinis trio – Ramunė Driaučiūnaitė, Dovilė Pociutė-Slotkienė ir Adelė Pakalkaitė – atliko partizanų dainas. Vėliau vyko užsiėmimas, kurio metu muziejaus lankytojai galėjo pasigaminti uniforminius partizanų antsiuvus ir pažymėti juos proginiu muziejaus antspaudu. Sutemus muziejaus vidiniame kiemelyje buvo pristatytas naujas dokumentinis filmas „Paskutinis“, pasakojantis apie partizaną Antaną Kraujelį. Renginyje dalyvavo ir savo mintimis pasidalino filmo kūrėjai. Naktinė dokumentinių filmų peržiūra po atviru dangumi truko iki 1.00 val. nakties.

  Parodos „Ir jie mokėjo džiaugtis...“ atidarymo akimirka	Didelio susidomėjimo sulaukė uniforminių partizanų antsiuvų kūrimas

• Gegužės 15 d. muziejaus darbuotojai dalyvavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai skirtame renginyje Vilniaus Vingio parke. Buvo eksponuojama muziejaus kilnojamoji paroda „Mes nemirę“ ir demonstruojami dokumentiniai filmai. Merginų trio atliko partizanų dainas.

  Muziejaus palapinėje lankytojų netrūko

• Balandžio 22 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko lietuvių ir baltarusių mokslininkų apskritojo stalo diskusija „Sovietinių laikų paveldas Baltarusijoje: istorija ir kultūra, komunistinio režimo vykdytos represijos, ateizmo politika“. Pranešimus skaitė baltarusių mokslininkai: Baltarusijos valstybinio universiteto docentas, istorijos mokslų kandidatas Igoris Kuznecovas, Europos humanitarinio universiteto dėstytojas Sergejus Chorevskis ir Europos humanitarinio universiteto dėstytojas, istorijos mokslų kandidatas Jurijus Bačišča.

  Igoris Kuznecovas skaito pranešimą „Komunistinės represijos Baltarusijoje: skaičiai ir faktai“	Sergejus Chorevskis supažindino su represijomis, palietusiomis garsius baltarusių menininkus

• Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, muziejuje vyko atvirų durų diena. Su muziejaus ekspozicijomis ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirta fotoparoda „Atgimimo mitingai: žvilgsnis iš kitos barikadų pusės“ susipažino daugiau nei 700 lankytojų.
• Kovo 10 d. muziejuje buvo paminėtas Panevėžio tautinės-religinės jaunimo organizacijos „Atžalynas“ šešiasdešimtmetis. Renginyje dalyvavo dešimt buvusių atžalyniečių, jų draugai bei artimieji. Konferencijų salėje skambėjo muzika, eilės ir jaudinantys buvusių organizacijos narių prisiminimai.

  Grupė renginio dalyvių prie paminklo Aukų g.

• Kovo 9 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko diskusija „Stalino gulagas ir mes“, kurioje dalyvavo kovo mėn. pasibaigusio projekto „Tremties diena: gyva istorijos pamoka“ rengėja Rūta Vanagaitė, aktoriai Irmantas Jankaitis bei Aleksejus Soldatenka ir grupė jaunųjų dalyvių iš Lietuvos bei užsienio valstybių. Vakaro metu buvo apibendrinti projekto rezultatai ir pristatytas pusvalandžio trukmės filmas, kuriame įamžintos ryškiausios „Tremties dienos“ akimirkos.
• Sausio 26 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Tarptautinių meno ir istorijos dirbtuvių „Sielvarto stotys“ dalyvių susitikimas su buvusiu politiniu kaliniu prof. Algiu Tomu Geniušu.

2009 m.

• Gruodžio 2 d. muziejaus Konferencijų salėje įvyko Sankt Peterburgo mokslinio-informacinio centro „Memorial“ kompaktinės plokštelės „Virtualus Gulago muziejus“ pristatymas. Į renginį atvyko viešnios iš Sankt Peterburgo: mokslinio-informacinio centro „Memorial“ direktorė Irina Fligė ir redaktorė Tatjana Pritykina.
  

  Irina Fligė (kairėje) ir Tatjana Pritykina pristatė penktus metus vykdomą
  „Virtualaus Gulago muziejaus“ projektą

• Lapkričio 27 d. Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę“, kurios metu buvo pagerbtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio aukų atminimas.
  

  Žvakutės ir gėlės Ukrainos badmečio aukoms atminti	Maldą už badmečio aukas giedojo Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Pavlo Jachimec OSBM

  
  

• Lapkričio 27 d. muziejuje lankėsi LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties metinių minėjimo dalyviai, dalyvavę renginyje prie LR Krašto apsaugos ministerijos. J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje stovėjo garbės sargyba, buvo padėtos gėlės. Vilnietė Inga Staišiūnienė perdavė muziejui Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordiną, kuriuo 1997 m. po mirties buvo apdovanotas J. Žemaitis.
  

  
  Garbės sargyba J. Žemaičio-Vytauto atminimui skirtoje kameroje

• Lapkričio 26 d. muziejuje buvo minimos LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto 55-osios žūties metinės. Visi vilniečiai ir miesto svečiai galėjo nemokamai apsilankyti muziejuje ir pagerbti vyriausiąjį Lietuvos partizanų vadą jo atminimui skirtoje buvusio KGB kalėjimo kameroje. Vakare muziejaus Konferencijų salėje buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Ketvirtasis prezidentas“, pasakojantis J. Žemaičio-Vytauto gyvenimo istoriją. Prieš filmo peržiūrą įvyko jaudinanti ceremonija –
  J. Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Marija Vilkienė perdavė muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui generolui skirtas Palangos garbės piliečio regalijas. Nuo šiol jos bus saugomos Genocido aukų muziejuje.
  

  
  Regalijų perdavimo akimirka

• Rugpjūčio 22 d., minint Molotovo–Ribbentropo pakto 70-metį ir „Baltijos kelio“ 20-metį, prie buvusio KGB pastato įvyko renginys, kurio metu atidengti ir pašventinti du įamžinimo ženklai: memorialinis ženklas ant pastato sienos, nusakantis pastato paskirtį okupacijų metu, bei į grindinį įmontuota atminimo plokštė, skirta partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietai įamžinti.
  Visi vilniečiai ir miesto svečiai rugpjūčio 22–23 d galėjo nemokamai apsilankyti Genocido aukų muziejuje.

  Rugpjūčio 22 d. atidengti įamžinimo ženklai	Įamžinimo ženklus pašventino Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas ir kunigas Arūnas Peškaitis

• Liepos 27 d., minint 19-ąsias Deklaracijos dėl Baltarusijos suvereniteto metines, muziejaus konferencijų salėje pristatyta fotografijų paroda „Baltarusija: laikas ir vieta“. Renginyje dalyvavo fotografijų autoriai – žinomi Baltarusijos fotokorespondentai Julija Daraškevič („Naša niva“) ir Sergejus Grycas („Associated Press“). Parodos pristatymo metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius Stanislovas Žvirgždas, baltarusių jaunimo iniciatyvos „StudAlliance“ koordinatorius Kirilas Atamančikas.

  
  Fotografijų autoriai
  Julija Daraškevič ir Sergejus Grycas

• Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, buvo galima nemokamai aplankyti Genocido aukų muziejų ir susipažinti su jo ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė tradicinę moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.
• Gegužės 21 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas baltarusių režisierės Olgos Mikolaičik dokumentinis filmas „Išlaisvinimas“ apie demokratinės minties ir kitaminčių persekiojimą šiandieninėje Baltarusijoje. Dalyvavo filmo kūrėjai ir baltarusių jaunimo judėjimo „Jaunasis frontas“ ("Malady Front") atstovai.
• Gegužės 16 d. muziejuje vyko tarptautinio projekto „Muziejų naktis“ renginys, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis, dalyvauti edukacinių užduočių konkurse, muziejaus konferencijų salėje ir buvusio KGB vidaus kalėjimo vidiniame kiemelyje buvo demonstruojami filmai.

  Į muziejų kvietė ryškios iškabos	Lankytojus sudomino užduotis sudėti tremties vietų žemėlapį

• Kovo 31 d. muziejuje vyko Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos inicijuotas azerbaidžaniečių tautos genocido dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visuomenės veikėjai, įvairių etninių bendrijų nariai. Pranešimą apie azerbaidžaniečių tautos genocidą skaitė politikos apžvalgininkas Imantas Melianas.
  

  
  Genocido aukų pagerbimas prie paminklo Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje

• Kovo 30 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Goethe’s instituto surengta diskusija „Vienuoliktas įsakymas: turi prisiminti. 20 metų po Berlyno sienos griūties – 20 metų Nepriklausomybės judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje“, kurios metu buvo pristatytas 2001 m. sukurtas rež. Freya Klier dokumentinis filmas „Ekspresas Maskva–Paryžius“. Renginį vedė LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Dr. Arūnas Bubnys.
• Kovo 25 d. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus m. skyrius prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje surengė pilietinį renginį, skirtą 1949-ųjų metų kovo mėnesio trėmimų 60-osioms metinėms paminėti.
• Vasario 16 d., minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos 60-ąsias metines, muziejaus konferencijų salėje buvo atidaryta paroda „Okupuota siela“. Parodą pristatė autorius – dailininkas Antanas Matulevičius.
  Po parodos atidarymo vyko 1991 m. rež. Henriko Šablevičiaus sukurto dokumentinio filmo „Už Tėvynę Lietuvą“ peržiūra.
  Muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su ekspozicijomis.
  

  Dailininkas A. Matulevičius (antras iš kairės) pristato savo darbus

  Paroda susidomėjo ir jaunieji muziejaus lankytojai

2008 m.

• Gruodžio 17 d. muziejaus konferencijų salėje vyko Tibeto laisvės rėmimo judėjimo inicijuotas renginys „Politinė ir kultūrinė situacija Tibete“. Vakaro metu orientalistas Vytis Vidūnas dalinosi įspūdžiais iš Dalai Lamos paskaitos, neseniai skaitytos Varšuvoje, buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie Tibetą.
• Lapkričio 21 d. buvo surengtas Ukrainos 1932–1933 m. badmečio (Holodomoro) 75-ųjų metinių minėjimas. Muziejaus konferencijų salėje buvo pristatytas naujas režisieriaus Rimo Bružo dokumentinis filmas „Badas“, o po jo peržiūros prie paminklo sovietų okupacijos aukoms vyko tradicinė akcija „Uždek žvakelę!“

  
  Žvakelės Holodomoro aukų atminimui prie paminklo Aukų g.
  
  

• Spalio 28, 29 ir 30 d. muziejuje vyko seminarai istorijos mokytojams „Pokario istorija mokyklai“. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai buvo supažindinti su LGGRTC ir Genocido aukų muziejaus veikla, perspektyvomis, muziejaus fonduose saugomais istorijos šaltiniais ir jų naudojimo galimybėmis. Jiems buvo pristatyta LGGRTC vykdoma programa „Pokario istorija jaunimui“ ir Genocido aukų muziejaus edukacinė programa „Atverta istorija“: mokytojai patys dalyvavo edukaciniame užsiėmime, ekskursijoje, žiūrėjo dokumentinį filmą.
  

   

  Mokytojai klausosi Genocido aukų muziejaus direktoriaus pranešimo	Edukacinio užsiėmimo akimirka

   

• Rugsėjo 22 d. konferencijų salėje vyko Konrado Adenauerio fondo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengta diskusija „Komunistinės diktatūros įvertinimas – užduotis Europai“. Dalyvavo „Stasi“ aukų memorialo Berlyne vadovas dr. Hubertus Knabe, VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas, LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė.
• Rugpjūčio 22 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta dailės kūrinių paroda „Lietuvos kančia“, skirta SSRS–Vokietijos slaptųjų susitarimų pasirašymo metinėms atminti. Dalyvavo autorius – ilgametis Nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiasis dailininkas, scenografas Henrikas Ciparis.

  
  Renginio akimirka. Dailininkas Henrikas Ciparis pristato savo darbų ciklą
  
  

• Minint 1941-ųjų m. trėmimų metines, birželio 13–14 d. buvo galima nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. LGGRTC Memorialinis departamentas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Aukų gatvėje surengė moksleivių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ dalyvių darbų parodą.

  
  Piešinių paroda Aukų gatvėje
  
  

• Birželio 11 d. konferencijų salėje įvyko knygos „Lietuviai Arktyje“ antrojo leidimo pristatymas. Dalyvavo vienas iš knygos sudarytojų, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ narys Jonas Rytis Puodžius.

  
  Jonas Rytis Puodžius supažindina renginio dalyvius su knyga
  
  

• Gegužės 21 d. muziejuje surengta naujo režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmo „Kai aš buvau partizanas“ peržiūra. Renginyje dalyvavo filmo kūrėjai.
• Gegužės 14 d. muziejuje vyko dokumentinio filmo „Triukšmo imperija“, pasakojančio apie eterio cenzūrą sovietų laikais, peržiūra. Dalyvavo scenarijaus autorius Rimantas Pleikys ir režisierius Domantas Vildžiūnas.
• Gegužės 12 d. muziejaus konferencijų salėje atidaryta tarptautinio labdaros fondo „Ukraina 3000“ paroda „Naikinimas badu: nežinomas ukrainiečių genocidas 1932–1933 m.“. Parodos atidaryme dalyvavo su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykęs Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka, Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, daug garbių svečių iš Ukrainos.

  
  Parodos atidarymo akimirka. Iš kairės pirmas – Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus,
  trečia – p. Kateryna Juščenko, penktas – Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka
  
  

• Balandžio 23 d. muziejaus konferencijų salėje vyko muziejų specialistams skirtas seminaras-praktikumas „Muziejaus ekspozicijų ir parodų rengimas“, kurį organizavo Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras.
• Balandžio 17–18 d. vyko kultūrinė-šviečiamoji programa Tautinių mažumų ir išeivijos departamento organizuoto forumo „Lituanistinis švietimas: perspektyvos ir tendencijos“ dalyviams. Jiems buvo pravestos ekskursijos ir parodytas dokumentinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė“.
• Balandžio 2 d. metodinio-praktinio užsiėmimo metu mokytojų seminaro „Politinis nepakantumas ir sovietinis totalitarizmas“ dalyviai buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, edukacinėmis programomis ir eksponatų naudojimo galimybėmis istorijos mokymo procese.
• Kovo 5 d. muziejaus konferencijų salėje vyko renginys, kurio metu atnaujinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimo sutartis, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojui Algiui Kašėtai įteikta Šaulių žvaigždė.

  
  Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas ir LGGRTC generalinė direktorė Dalia Kuodytė pasirašo sutartį
  
  

• Vasario 20 d. konferencijų salėje vyko istorinės dokumentikos filmų „Saulės mūšis“ ir „Raišupio mūšis“ peržiūra. Dalyvavo „Be tabu“ ir Ko kūrybinė grupė.
• Vasario 20 d. muziejuje lankėsi Tautinių mažumų ir išeivijos departamento specialistai. Jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir veiklos galimybėmis. Konferencijų salėje surengta dokumentinio filmo „Gyveno senelis ir bobutė“ peržiūra.
• Vasario 6 d. muziejaus konferencijų salėje vyko naujo dokumentinio filmo „Nesulaužyti priesaikos“, pasakojančio apie išbandymų kupiną eilinio Tauro apygardos partizano Juozo Armonaičio gyvenimą, peržiūra. Dalyvavo prodiuseris Jonas Cimbolaitis, operatorius Vaidotas Digimas ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.
• Sausio 16 d. muziejuje lankėsi Vilniaus miesto istorijos mokytojai. Metodinio-praktinio užsiėmimo metu jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis ir edukacinės veiklos galimybėmis.

2007 m.

2006 m.

Lapkričio 16 d., minint Tarptautinę tolerancijos dieną, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su muziejaus ekspozicijomis. Spalio 25 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejaus konferencijų salėje atidaryta Vengrijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, Vengrijos nacionalinio muziejaus ir Vengrijos naujienų tarnybos parengta fotoparoda „1956. Laisvės viltis: Vengrijos Revoliucija“. Parodos atidaryme dalyvavo Vengrijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. p. Sándor Juhász. Renginio metu taip pat kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvoje viešintis 1956 metų Istorijos tyrimų instituto Budapešte direktoriaus pavaduotojas dr. Pál Germuska ir Vilniaus universiteto docentas dr. Algirdas Jakubčionis.

Kalba LGGRTC generalinė direktorė D. Kuodytė; iš kairės pirmas – dr. P. Germuska, trečias – J. E. p. S. Juhász, penktas – dr. A. Jakubčionis

Renginio akimirka

Spalio 18 d., minint 50-ąsias Vengrijos Revoliucijos metines, muziejuje vyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiu Revoliucijos dalyviu ponu László Hrabovszky. Svečias dalinosi prisiminimais apie 1956-ųjų metų įvykius, dovanojo muziejui Vengrijos sukilėlių vėliavą ir įteikė atminimo medalius Lietuvos žmonėms, dalyvavusiems 1956 m. solidarumo akcijose Vilniuje ir Kaune.
P. L. Hrabovszky (antras iš kairės) perduoda sukilėlių vėliavą muziejaus direktoriui Eugenijui Peikšteniui	Svečias su 1956 m. Vėlinių manifestacijų dalyviais, rėmusiais vengrų sukilėlius

Spalio 9 d. Aukų g. šalia muziejaus atidengtas Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pastangomis sukurtas paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje. Paminklą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, Vilniaus meras Artūras Zuokas, kiti garbūs svečiai ir visuomenės atstovai.

Paminklas Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje

• Rugsėjo 28 d., Tuskulėnų aukų atminimo dieną, įvyko oficialus aukų pagerbimas Tuskulėnų parke esančiame Kolumbariume. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Povilas Jakučionis. Vėliau Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleivės, nešinos žvakutėmis, palydėjo renginio dalyvius į Kolumbariumo centrinę salę-koplyčią, kurioje jaudinančiai smuiku griežė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Dainora Bulkauskaitė.
  Į Atmintinų dienų sąrašą rugsėjo 28-oji, kaip Tuskulėnų aukų atminimo diena, buvo įtraukta tik 2006 m. Nuo šiol ji bus minima kasmet. 
• Rugsėjo 27 d. muziejaus Konferencijų salėje UAB „Ekspozicijų sistemos“ generalinis direktorius Vilius J. Lunevičius skaitė pranešimą „Paryžiaus muziejai ekspozicijų rengėjo akimis“.
• Birželio 16 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos posėdis. Posėdžio dalyviams buvo parodytas filmas „Sibiro Lietuva“ ir surengta ekskursija po muziejų.
• Balandžio 26 d. muziejuje įvyko naujo Vytauto Urbanavičiaus dokumentinio filmo „Prezidentų likimai“ apie skirtingus trijų tarpukario Baltijos valstybių prezidentų likimus peržiūra.
• Balandžio 7 d. įvyko naujų muziejaus ekspozicijų, skirtų 1944–1953 m. trėmimams, Lietuvos gyventojams gulage ir KGB veiklai 1954–1991 m., pristatymas. Renginio metu kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algis Kašėta bei Antanas Stasiškis, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė. Muziejaus Istorijos skyriaus vadovė Virginija Rudienė, vadovavusi ekspozicijų ruošimui, pristatė naujas temas, surengdama virtualią ekskursiją po muziejaus sales. Renginio pabaigoje svečiai apžiūrėjo 2-ajame muziejaus aukšte įsikūrusias naująsias ekspozicijas. 
  

1944–1953 m. trėmimams skirtą ekspoziciją apžiūri buvusi tremtinė Marija Makuškaitė-Pudlauskienė	Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis (pirmas iš kairės) pristato naująsias ekspozicijas Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui

• Balandžio 7 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko apskritojo stalo diskusija „Baltijos šalys ir Ukraina – istorinio teisingumo paieškos“, kurioje dalyvavo Volodimiras Vjatrovičius iš CDVR (Išsivadavimo judėjimo tyrimo centras, Lvovas, Ukraina), kiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengtos konferencijos „KGB palikimas Baltijos šalyse: politika, liustracija, istorija“ dalyviai.
• Kovo 23–24 d. muziejaus Konferencijų salėje vyko seminaro „Tolerancijos ugdymo centro (TUC) vadyba: komandinio darbo įgūdžiai ir pasirengimas istorinių atminties dienų paminėjimui“ dalis. Kovo 23 d. seminaro dalyviams buvo perskaitytas pranešimas, jie buvo supažindinti su muziejaus ekspozicijomis, skirtomis ginkluotajam antisovietiniam pasipriešinimui 1944–1953 m.
• Kovo 16 d. Genocido aukų muziejuje Vilniaus apskrities mokytojų konferencijos „Valstybės istorija: laisvės gynimo įvykiai vadovėliuose ir pamokose“ dalyviams pravestas seminaras tema „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“

Kovo 1 d. Genocido aukų muziejaus Konferencijų salėje įvyko susitikimas su 80-ties metų jubiliejų švenčiančiu, ilgus metus sovietiniuose lageriuose kalintu antisovietinio pasipriešinimo dalyviu Baliu Gajausku.  Jubiliatą sveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė, prisiminimais dalinosi draugai ir bendražygiai.

2005 m.

Pažymint 1932–1933 m. badmečio ir politinių represijų aukų Ukrainoje atminimą, lapkričio 28 d. muziejaus konferencijų salėje buvo pristatyta Ukrainos Vasilio Stuso „Memorialo“ draugijos Kijevo miesto organizacijos parengta paroda „Pamiršti nevalia: komunistinės inkvizicijos Ukrainoje kronika“. Lapkričio 29 d. muziejuje buvo demonstruojamas vaidybinis filmas „Badas“.
	Parodos fragmentas

• Lapkričio 24 d. Lietuvos karo istorijos draugija muziejaus salėje surengė Kariuomenės dienai skirtą paskaitą „Šių dienų mūsų kariuomenė“ (prelegentas – LKID narys plk. dr. J. Norgėla). 
• Lapkričio 11 d. įvyko Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės Atminimo vakaras ir jos monografijos „Žuvusiųjų prezidentas“ antrojo leidimo sutiktuvės. 
• Lapkričio 7 d. muziejuje buvo atidaryta Benignos Kasparavičiūtės tapybos ir grafikos darbų paroda „Tėvynė“ pokario rezistencijos tema.
• Spalio 25 d.–lapkričio 7 d. Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti, buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seimo Parlamento galerijoje.
• Spalio 18 d. muziejuje vyko naujo televizijos dokumentinio filmo „Stirna“ apie partizanų ryšininkę, laisvės kovotoją Izabelę Vilimaitę peržiūra. Dalyvavo filmo kūrėjai Eugenijus Ignatavičius ir Juozas Sabolius. 
• Rugsėjo 27–spalio 2 d., pažymint Pasaulinę turizmo savaitę, visi muziejaus lankytojai galėjo nemokamai susipažinti su naujausia Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamąja paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ . 

Birželio 8 d. muziejuje vyko vakaras-susitikimas su poete Egle Juodvalke. Poetė skaitė naujausius savo eilėraščius, įkvėptus muziejaus parengtos parodos „Karas po karo“. Paroda eksponuota Balzeko Lietuvos kultūros muziejuje Lemonte (JAV). Poetę sujaudino moterų partizanių, šešių brolių Katliorių, dvylikos vaikų motinos Magdalenos Popierienės ir jos vaikų likimai… Iš konkrečių faktų gimė stiprūs ir jaudinantys eilėraščiai. Vakare dalyvavo literatūros kritikas Valentinas Sventickas, partizanų dainas atliko Irena Bražėnaitė.

Poetė Eglė Juodvalkė skaito savo eilėraščius

• Gegužės 6 d. muziejaus Keičiamųjų parodų salėje atidaryta Lietuvos armėnų sąjungos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Armėnų genocidas. 1915 metai“, skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti. Atidaryme dalyvavo Armėnijos Respublikos ambasadorius dr. Ašotas Hovakimianas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai Česlovas Juršėnas, Antanas Stasiškis ir Algis Kašėta.

• Balandžio 7 d. Keičiamųjų parodų salėje atidaryta fotografijų paroda, skirta prof. kun. Alfonso Lipniūno gimimo 100-mečiui ir mirtes 60-osioms metinėms paminėti.
• Kovo 17 d. muziejaus konferencijų salėje įvyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus inicijuota diskusija „Partizanų karo atminimas visuomenėje. Žvilgsnis per literatūros prizmę“.
• Vasario 23 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras muziejaus konferencijų salėje surengė diskusiją „Antrasis pasaulinis karas tautų istorinėje atmintyje“.