Kilnojamosios parodos
- „PO SVETIMU DANGUM: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje
1940–1958 m.“
2011 m. parengta kilnojamoji paroda supažindina su sovietinio totalitarinio režimo vykdytais nusikaltimais – Lietuvos gyventojų trėmimais ir kalinimu lageriuose. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos pasakoja apie trėmimų organizavimą, politinius areštus, sunkias ir sudėtingas tremtinių bei politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Teminiu principu parengti stendai nušviečia įvairius kasdienybės aspektus – maistą, aprangą, tikėjimą, kartu išryškindami tremties ir kalinimo lageriuose skirtumus.
Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
- „SMURTO KRONIKA: Lietuva 1939–1941 metais“
2006 m. parengta kilnojamoji paroda skirta 1941 metų Birželio trėmimų 65-osioms metinėms atminti. Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos supažindina su Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybėmis, skaudžia pirmosios sovietinės okupacijos patirtimi: represijų pradžia, krašto sovietizavimu ir Juodojo Birželio tragedija, kai per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos žmonių, tarp kurių buvo daug senelių ir vaikų.
Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
- „KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“
2004 m. parengta kilnojamoji paroda atspindi Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, konkrečius partizaninio karo etapus, karinę organizaciją ir veiklą. Daug dėmesio skiriama laisvės kovotojų, jų šeimų ir rėmėjų gyvenimui, pasakojama apie jų buitį, kasdienybę, neišvengiamas netektis. Atskirame stende nušviečiamas rezistencijos dalyvių ir jų šeimų likimas tremtyje Sibire.
Paroda skirta ne vien Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovams – greta aprašų lietuvių kalba pateikti aprašai anglų kalba.
- „KREPŠINIS SOVIETŲ LAGERIUOSE IR TREMTYJE“
2011 m. parengta paroda skirta Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių metams bei Lietuvoje vykusiam Europos vyrų krepšinio čempionatui. Parodos plakatai supažindina, kaip XX a. 6-ajame dešimtmetyje Komijoje, Mordovijoje, Kazachstane, Omsko, Irkutsko ir kitose srityse esančiuose sovietų lageriuose bei tremties vietose kūrėsi lietuvių krepšinio komandos. Ten, kur kiekviena diena reiškė žūtbūtinę kovą už išlikimą, kur kiekvienas buvo priverstas kovoti už save, reikėjo surasti tai, kas vienytų ir keltų pasididžiavimą. Lietuviams tokiu vienijančiu veiksniu tapo krepšinis.
Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
- „IR JIE MOKĖJO DŽIAUGTIS...“
Paroda parengta pagal to paties pavadinimo fotografijų parodą, eksponuotą Genocido aukų muziejuje 2010 m. Partizaninių kovų dešimtmečiui skirtoje parodoje nėra rikiuočių, žygių, netekčių vaizdų – joje pristatomos vien linksmos ir nuotaikingos akimirkos. Juk dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, 18–30 metų žmonės ir trumpomis atokvėpio minutėmis jiems buvo nesvetimi pokštai ir išdaigos. Juokaudavo jie ir prieš fotoaparato objektyvą. Jei ne ginklai ir ne partizanų uniformos, net nebūtų galima pagalvoti, kokiu sudėtingu ir pavojų kupinu metu darytos parodoje eksponuojamos nuotraukos.
Aprašai lietuvių kalba.
- KUN. JONO AUGUSTAUSKO FOTOGRAFIJŲ PARODA
Paroda parengta 2004 m., minint 1949 m. kovo mėnesio trėmimų 55 metų sukaktį. Joje eksponuojamos pasportuotos nuotraukos, padarytos iš originalių 1949 metų tremtinio kun. Jono Augustausko (1923 11 24–2002 12 09) negatyvų. Atrinktose nuotraukose atsispindi įvairios temos, iliustruojančios tremtyje Irkutsko srityje pragyventus metus, tačiau daugiausia fotoportretų. Kun. Jono Augustausko fotoobjektyvas įamžino vyrus ir moteris, jaunus ir senus, lietuvius ir jų kaimynus rusus. Matome juos dirbančius ir laisvalaikio akimirkomis, švenčiančius ir liūdinčius, palydinčius Anapilin savo artimuosius...
Aprašai lietuvių kalba.
- „ARMĖNŲ GENOCIDAS. 1915 METAI“
2005 m. parengta kilnojamoji paroda skirta armėnų tautos genocido 90-osioms metinėms atminti. Įtaigiu tekstu ir meninėmis priemonėmis nuosekliai bei santūriai pasakojama Osmanų imperijos pavergtos armėnų tautos tragedija: 1915–1916 m. Turkijos valdžios vykdytų masinių žudynių bei deportacijų aukomis tapo 1 mln. 500 tūkst. armėnų, gyvenusių Vakarų Armėnijos, Kilikijos ir kitose Osmanų imperijos provincijose. Iš Vakarų Armėnijos dingus armėnams, buvo sunaikinta ir jų kultūra – neliko miestų, bažnyčių, vienuolynų, mokyklų, bibliotekų.
Paroda skirta Lietuvos ir užsienio žiūrovams – aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
- „MES NEMIRĘ“
1999 m. parengta paroda skirta ginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Pirmuosiuose keturiuose stenduose atsispindi partizanų junginių kūrimasis, pastangos suburti bendrą pasipriešinimo vadovybę. Kituose stenduose pristatomos atskiros partizanų apygardos: eksponuojamos junginių vadų, kovotojų fotografijos, jų leistos spaudos, atsišaukimų ir sovietų valdžios politiką pašiepiančių karikatūrų faksimilės.
Paroda orientuota į moksleiviją ir visus, norinčius praplėsti bei pagilinti žinias apie ginkluotąjį antisovietinį pasipriešinimą Lietuvoje 1944–1953 m.; gali būti taikoma mokymo tikslais.
Dėl kilnojamųjų parodų užsakymo galima kreiptis tel. (8 ~ 5) 249 81 56 arba el. paštu muziejus@genocid.lt