1998 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarė Tuskulėnų aukų atminimo įamžinimo komisiją. Jos siūlymu 2002 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 932 ir 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 322 (ankstesnis nutarimas buvo pakeistas papildant naujais punktais) buvo patvirtinta Tuskulėnų rimties parko sukūrimo programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje buvo nutarta įkurti Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą (Tuskulėnų memorialą, arba Tuskulėnų rimties parką), kurio pagrindiniai akcentai (objektai): dvaro pastatai ir koplyčia-kolumbariumas, kur palaidotos 1944–1947 m. NKVD–KGB represijų aukos. Memorialui skirta 4,9 ha ploto teritorija. Į ją įeina buvusio Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai ir oficina, dvaro parkas ir jo prieigos, kuriose yra išlikusi Šv. Teresės koplytėlė ir Baltasis dvarelis (F. Valickio vila).

2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Tuskulėnų rimties parką ir visus jame esančius pastatus perdavė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) žinion. Dabar Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas yra LGGRTC Memorialinio departamento Genocido aukų muziejaus padalinys.

Svarbiausias jo uždavinys – rinkti, eksponuoti ir propaguoti istorinę dokumentinę medžiagą, atspindinčią sovietinės okupacinės valdžios vykdytą politiką, ideologiją ir represijas prieš Lietuvos gyventojus; užtikrinti Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo priežiūrą ir galimybes jį lankyti, organizuoti minėjimus ir renginius, susijusius su LGGRTC edukacinėmis programomis, veikla.

Pagal 2004 m. LGGRTC darbuotojų grupės parengtą muziejaus ir edukacinio centro koncepciją centriniuose Tuskulėnų dvaro rūmuose numatoma įrengti ekspoziciją „Projektas homo sovieticus“. Pirmajame aukšte bus penkioms temoms skirtos ekspozicijos, o antrajame – edukacinis-informacinis centras. Buvusio Baltojo dvarelio rūsyje numatyta įrengti ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kurioje lankytojai galės susipažinti su koplyčioje-kolumbariume palaidotų aukų biografijomis, egzekucijų vykdytojais, istorinių tyrimų medžiaga, sužinoti Tuskulėnų dvaro istoriją ir pamatyti archeologų rastą XVII a. keramikos degimo krosnį.

Ekspozicijų tikslas – ne tik pateikti muziejaus lankytojams istorinius dokumentus, bet ir daryti jiems emocinį poveikį. Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės, ypač jaunimo, poreikius ir sukauptos medžiagos pobūdį, lankytojams ar jų grupėms bus sudarytos galimybės susipažinti su virtualiojo muziejaus rodmenimis. Vaizdo įrašai, dokumentai, fotografijos ir kita ikonografinė medžiaga lankytojams bus pateikta pasitelkiant kompiuterinę, vaizdo ir garso techniką.

Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyksta dokumentinių ir meninių filmų peržiūros, eksponuojamos parodos. Rengiami minėjimai, konferencijos ir seminarai, vykdoma edukacinė veikla.

Tuskulėnų parkas – tai vieta, kurioje 1944–1947 m. buvo slapta užkasti KGB (NKGB–MGB) vidaus kalėjimo rūsiuose kalėję ir kankinti asmenys, kuriems įvykdyta mirties bausmė.

Nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. KGB (NKGB–MGB) vidaus kalėjime Vilniuje (Aukų g. 2A) vykdant SSRS karinio tribunolo ir ypatingojo pasitarimo nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims (dar 7 mirė nesulaukę įvykdant mirties nuosprendžio). Dauguma jų (613 žmonių) buvo apkaltinti ir nuteisti remiantis RTFSR Baudžiamojo kodekso 58-uoju straipsniu „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdė iš NKGB–MGB A skyriaus darbuotojų sudaryta specialioji grupė, kuri po gzekucijų aukas slapta užkasdavo masinėje kapavietėje buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje.

Kaip masinė kapavietė Tuskulėnai buvo naudojami iki 1947 m. pavasario, kai SSRS Aukščiausiosios Tarybos 1947 m. gegužės 26 d. įsaku mirties bausmė buvo pakeista 25 metais kalėjimo ir jos vykdymas sustabdytas iki 1950 m.

Parko teritorijoje 1994–1996 ir 2003 m. atlikus archeologinius tyrimus rasti 724 žmonių palaikai. Septynių žmonių palaikai atiduoti palaidoti artimiesiems, Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido egzekucijų aukų palaikai 2004 m. lapkričio 2 d. atgulė koplyčioje-kolumbariume.